Nuo įkūrimo iki okupacijos (1926-1940)

1926 m. balandžio 4 d. Popiežius Pijus XI Apaštališkąja Konstitucija „Lituanorum gente“ paskelbė Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą, tuo pačiu įkuriant ir Panevėžio vyskupiją. 1926 m. balandžio 5d. bule „Commissum humilitati Nostrae ab aeterno Pastorum Principe officium regendi“ pirmuoju Panevėžio vyskupu buvo išrinktas Kauno Metropolinės bažnyčios kanauninkas prof. Kazimieras Paltarokas. 1926 m. gegužės 2 d. Kauno bazilikoje jis buvo konsekruotas vyskupu, o tų pačių metų gegužės 30 d. įžengė į Šv. Stanislovo koplyčią Panevėžyje, dalyvaujant gausybei tikinčiųjų.

Įkūrus 1926 m. Panevėžio vyskupiją, kurija neturėjo reikalingų patalpų, todėl tais pačiais metais vyskupija įsigijo dvejus namus Sodų g. 1. Viename įsikūrė kurija, apsigyveno vyskupas, generalvikaras, kancleris, kitame buvo įkurdintos vyskupijos pastoracinės tarnybos.

1927 m. lapkričio 11 d. Popiežiaus Pijaus XI bule „Ad divini cultus aplendorem“ įsteigta Kapitula. Ją sudarė 4 prelatai ir 4 kanauninkai. Pirmieji Panevėžio vyskupijos prelatai buvo Jonas Grabys (generalvikaras), Pranciškus Strakšas, Juozapas Gražys ir Ignas Labanauskas. Pirmieji kanauninkai - Jonas Maciejauskas, Petras Strelčiūnas, Mykolas Karosas ir Paulius Šidlauskas (kancleris).

1926 – 1940 m. žymiai išaugo parapijų, kunigų ir tikinčiųjų skaičius. 1926 m. Panevėžio vyskupijoje 69 parapijas aptarnavo 171 kunigas. Katalikų buvo 375 tūkst. 1940 m. vyskupijos 91 parapijoje dirbo 241 kunigas, o katalikų skaičius išaugo ligi 418 950.

Žymesni įvykiai

1928 m. birželio 17-18 dienomis Panevėžyje įvyko pirmasis jaunimo Eucharistinis kongresas.

1930 m. kovo 4 d. – Kristaus Karaliaus katedros šventinimo iškilmės.

1933 m. birželio 30 – liepos 2 dienomis surengtas vyskupijos Eucharistinis kongresas, kuriame dalyvavo visi Lietuvos vyskupai. Šio kongreso metu birželio 30 d. Kauno arkivyskupas metropolitas J. Skvireckas konsekravo Panevėžio katedrą.

1936 m. sausio 2 d. sušauktas pirmasis Panevėžio vyskupijos sinodas, kuriame dalyvavo visi vyskupijos kunigai.

Vyskupas Paltarokas dėjo pastangas įkurti kunigų seminariją. 1939 m. buvo pradėta jos statyba. Pastačius pirmąjį aukštą, II-asis pasaulinis karas nutraukė darbus. Sovietų valdžia pradėtą pastatą su jam priklausančia žeme nacionalizavo.

Religinė ir visuomeninė veikla

Religinė, jaunimo, visuomeninė, kultūrinė veikla Panevėžio vyskupijoje reiškėsi ypač katalikiškomis organizacijomis tiek vyskupijos centre, tiek atskirose vietovėse bei parapijose. Didelį akstiną įvairiapusei veiklai davė vyskupas K. Paltarokas. Šią veiklą derino ir jai vadovavo vyskupijos Katalikų veikimo centras (KVC), ilgą laiką vadovaujamas kan. Vlado Butvilos. Vyskupas K.Paltarokas ypač rūpinosi katalikiškų akcijų plėtimu.

Veikė įvairios katalikiškos jaunimo ir suaugusiųjų organizacijos: angelaičiai, ateitininkai, pavasarininkai. Katalikai vyrai sudarė Katalikų vyrų sąjungą, o moterys - Katalikių moterų sąjungą. Grynai religinės organizacijos buvo Šv.Sakramento brolija, Gyvojo Rožančiaus draugija, Šv.Vardo draugija, Šv.Pranciškaus tretininkai ir tretininkės, Krikščioniškojo mokslo draugija, Maldos Apaštalavimo draugija ir kt.

Karitatyvinėje srityje daug nuveikė Šv.Vincento Pauliečio draugija. Vyskupas K. Paltarokas norėjo, kad jai vadovautų kun. marijonas Jurgis Tilvytis. Jis išplėtė labdaros darbą, pritraukęs į draugiją didelį skaičių narių ir rėmėjų. Sutartinai su Šv.Vincento Pauliečio draugija Panevėžyje karitatyvinėje srityje daug dirbo “Apvaizdos” vienuolių seserų sodalicija, iš kurios išaugo dabartinė Dievo Apvaizdos seserų kongregacija.

Iš svarbesnių komunikacijos priemonių reikėtų paminėti laikraštį “Panevėžio balsas”. 1928m. jis perėjo į katalikų rankas ir tapo Panevėžio vyskupijos organu. Jį leido Katalikų veikimo centras (KVC). Savaitraštyje buvo spausdinami rašiniai religine bei socialine tematika, keliamos aktualios problemos, pateikiamos žinios iš vyskupijos. 1927 m. vyskupijos rūmuose pradėta organizuoti centrinė vyskupijos biblioteka. 1935 m. joje buvo per 5000 knygų. Vokiečių okupacijos metais šioje bibliotekoje buvo paslėpta ir išsaugota nemažai retų žydiškų knygų.

Vienuolynai

Panevėžyje veikė du vienuolynai - Kunigų Marijonų ir Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos Tarnaičių kongregacija. Kunigai Marijonai turėjo Panevėžyje noviciatą. Seserys tarnaitės 1927 m. įkūrė mergaičių amatų ir ruošos mokyklą, dirbo prieglaudoje, vadovavo vaikų lopšeliui. Panevėžyje buvo įkurta Dievo Apvaizdos seserų sodalicija, kuri daug nuveikė karitatyvinėje veikloje, dirbdama senelių prieglaudose ir vaikų namuose.