Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko ir kunigų pareiškimas „Dėl Panevėžio balso pasisakymų prieš tikėjimą“
2005.06.06    

Dėl „Panevėžio balso“ pasisakymų prieš tikėjimą

2005 m. birželio 1 d.,
Panevėžio vyskupijos kunigų konferencija


2005 m. kovo 26d. (Didįjį Šeštadienį) „Panevėžio balso“ redaktorė Jurgita BUTKAITYTĖ paskelbė straipsnį, kuriame vien romanais ir fantazijomis remiantis įrodinėjama, kad Jėzus Kristus nemirė ir neprisikėlė. Tokie teiginiai skelbiami Jėzaus Prisikėlimo šventės išvakarėse! Nė vienos mokslinės citatos, nė vieno mokslinio veikalo!

Tiesiog sunku suvokti, kad argumentai tokiems baisiems teiginiams imami iš pasakos „Snieguolė ir septyni nykštukai“, romano „Romeo ir Džiuljeta“, net iš Bokačio anekdotų rinkinio „Dekameronas“, Aleksandro Diuma romano „Grafas Montekristas“. „Rimčiausias“ argumentas — viduramžių Gralio legenda, pakartota Chretien de Troyes „Persevalyje“.

Katalikų Bažnyčia Lietuvoje ilgai kentė ateistinę-komunistinę prievartą ir nepagrįstus tikinčiųjų įžeidinėjimus sovietiniais laikais. Bet tokių bjaurių „įrodinėjimų“ prieš Kristaus Prisikėlimą nedrįso naudoti net komunistiniai ateistai...

Kadangi straipsnyje daugiausia remiamasi Chretien de Troyes, pasidomėjome, ką gi apie jį rašo komunistinių laikų literatūra. Štai VDR išleista pasaulio literatūros enciklopedija „Lexikon der Weltliteratur“ rašo: „jis sulydė bretonų pasakas su Provanso minomis“ (taip vadinamomis dainomis). Brockhaus, Encarta, Britanica — šiuolaikinės enciklopedijos apie Chretien de Troyes sako, kad tai žymiausias viduramžių dvaro romanų kūrėjas, jungęs bretonų sakmes su fantastiniais elementais. Nė viena enciklopedija (net komunistinė!) nepatvirtina straipsnio teiginio, kad Chretien de Troyes „paaukojo gyvybę, bandydamas atskleisti žmonijai didžiausią visų laikų paslaptį“ apie Jėzų. Taigi, visi straipsnio teiginiai yra fantazija, nurašyti iš fantastinės literatūros!

Kitas skaudus faktas. Balandžio 2 d., kai visas pasaulis, tiesiog užgniaužęs kvapą, meldėsi su dar gyvu šventuoju Tėvu, kai Romoje šimtatūkstantinės minios budėjo po Jo langu, ta pati autorė „Panevėžio balso“ pirmame puslapyje šaltakraujiškai skelbia: „šventasis Tėvas mirė“. Tokia melaginga žinia apie garbingiausią pasaulio žmogų, nusipelniusį pasaulio taikai ir gyvenimo kultūrai tada atrodė kaip patyčia, ironija ar visiškas neraštingumas. Kompiuterių amžiuje tokią žinią atsakingiems žurnalistams juk galima ir privalu patikrinti! Internetiniame „Panevėžio balso“ tinklalapyje skaitytojai stebėjosi tokia „informacija“ ir teigė, kad minėta redaktorė visiškai sugadino gero laikraščio reputaciją. Ir tiesiog sukrečia „atsiprašymas“ balandžio 4d. laikraštyje bei skleidžiama abejonė, kada iš tikro mirė šventasis Tėvas. Redaktorė remiasi ... anoniminiais šaltiniais. Kokio lygio tie anonimai? Gal gatvės plepalai ar vulgarūs interneto lankytojų komentarai?

Balandžio pradžioje porą kartų kreipėmės į „Panevėžio balso“ redakciją ir publikacijų autorę Jurgitą Butkaitytę, bet nesulaukėme jokio atsakymo nei atsiprašymo. Atvirkščiai, gegužės 17 d. „Panevėžio balso“ anekdotų skyrelyje pasirodė labai vulgarios patyčios iš pačių brangiausių katalikams dalykų: Paskutinės Vakarienės ir Jėzaus Kristaus. O tai be galo įžeidžia Panevėžio miesto bei rajono visuomenę, kurioje krikščionių yra 83,3% (pagal 2001 m. gyventojų surašymą).

Ginant Bažnyčios skelbiamą mokslą bei tikinčiuosius, būtina kreiptis į Žurnalistų etikos Inspekciją bei į teismą.

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir Panevėžio vyskupijos kunigai