Teateinie tavo karalystė
2005.01.06    
Teateinie tavo karalystė
Dieve, neleisk man prarasti drąsos,
nes, kas dykumoje drąsą praranda,
nebeina toliau ir miršta.
Dieve, Teateinie tavo karalystė!
Tebus nauja žemė, 
naujas dangus, tavo dangus ant žemės,
kur silpnieji ant rankų nešami
ir saulė nenusileidžia ant žmonių šypsenos,
kur vieni kitus supranta,
nors kalba skirtingomis kalbomis.
Teateinie tavo karalystė!
Tavo karalystė,
kur ir kitaip galvojantis nevaromi iš namų,
kur nėra kairiųjų ar dešiniųjų,
kur niekas nekankinamas ir nežudomas
dėl savo politinių įsitikinimų,
dėl savo tikėjimo ar netikėjimo,
dėl rasės ar ko nors kito.
Teateinie tavo karalystė!
Tavo karalystė,
meilės ir teisingumo karalystė,
namus pripildanti ramybės ir meilės,
ramybę kurianti visose gatvėse;
tavo karalystė,
kur visas kančias guodžia 
mylinčios rankos ir širdys.
Teateinie tavo karalystė!
Tavo karalystė,
kur joks vaikas nebegims šaltyje
ir joks žmogus nešals gatvėje.
Ir girdžiu Dievo atsakymą:
„Mano karalystė yra jūsų rankose!
Būkite geri vieni kitiems!
Pakęskite vieni  kitus!
Mylėkite vieni kitus!“