Melstis žmogiška
2005.01.06    
Phil Bosmanns
Ką reiškia „melstis“ šiandienos žmogui?
Sunku nusakyti žodžiais.
Malda prasideda žmogaus gilumoje.
Tai labai jau asmeninis dalykas
ir savitas kiekvienam žmogui. 
Žmogaus malda prasideda,
ieškant gyvenimo pagrindo,
ieškant už žmogų didesnės esmės,
ieškant prasmės viso to, kas yra ir kas įvyksta.
Tas nerimastingas ieškojimas
daugeliui žmonių yra pirmoji maldos forma.

Man malda — tai visų pirma meilė,
pasitikėjimas, atsidavimas —
pilnas pasitikėjimo, beveik aklas pasidavimas
begalinei Būtybei, kurioje aš esu.
Aš jaučiuos tarsi magnetas
traukiamas Dievo meilės —
jis vis daugiau mane traukia prie savęs.
Malda tada savaime suprantamas dalykas,
natūralus tarsi kvėpavimas.


Malda šiandien niekinama,
išstumiama iš gyvenimo.
Žmonės perpildyti materialių dalykų, persisotinę — 
taip jie praranda kontaktą su Dievu.
O tas praradimas taip tampriai susijęs
su žmogaus vidaus giluma.
Modernus žmogus kankinamas 
tarsi „išsėtinės sklerozės“:
dvasia ir širdis suparalyžuota ir užkietėjusi.
Materija valdo jo mąstymą iki kaulų smegenų.
Ir taip jam Dievas miręs,
ir užgesę visos šviesos.
Jei nėra Dievo,
nėra nei prasmės, nei dalykų ryšio.
Modernus žmogus yra dvasios bedugnėje.

„Viešpatie, išmokyk mus melstis!“
Šiandien tai reiškia:
Viešpatie, sugrąžink mus į gyvenimą!
Išlaisvink mus nuo materijos naštos!
Išlaisvink mūsų širdį ir mintį!
Išmokyk mus mylėti!
Ir Viešpats atsako:
„Kai jūs meldžiatės, sakykite: Tėve mūsų.“
Ir tuo pasakyta:
visi mes sujungti meilės ryšiu vieni su kitais
ir su Būtimi aukštesne už mus.
Malda — tai visų pirma meilė.

Kas malda?
Tai visa savo būtybe atsakyti
į bedugnę meilės paslaptį;
meilės, kuri niekada nepraeina,
kuri tau kalba iš viso pasaulio
ir visais stebuklais.
Kas malda?
Klausyti ir atsakyti,
dėkoti, džiaugtis, klausti, skųstis, šaukti,
tylėti, eiti kartu, sakyti „taip“
žodžiais, ženklais, darbais
ir visu tavo gyvenimu.

Malda — ne opiumas,
ne senas įprotis.
Malda — ne automatas
(negali ko nors laukti
tarsi įmetęs į aparatą monetą).

Malda nėra tolima gyvenimui,
malda — gyvenimo pagrindas,
pagrindas žmogaus veikimo.
Tas kas meldžiasi,
gali gyventi net ir mūsų laikais.
Malda pakeičia žmogų.
Besimeldžiąs tampa kuklesniu,
paprastesniu, meilesniu ir džiaugsmingesniu.
Nesimeldžiąs — kaip žiburys be alyvos.

Besimeldžiančiam visi keliai veda į šviesą —
jam Dievas visur užžiebia saulę.
Besimeldžiantis visada jaučia 
dievišką ryto šilumą.
Ir jei kartais Dievas jį paleis vieną į tamsią naktį,
švelnia ranka jį pats ves.

Paukštis yra paukščiu skrisdamas.
Gėlė yra gėle žydėdama.
Žmogus yra žmogumi melsdamasis.

Iš vokiečių kalbos išvertė J. Kauneckas