Naujienos
Vysk. Liongino Virbalo Kalėdų laiškas
2014.12.22    

„Džiaugsmingą naujieną paskelbė dangus:
Dievas žengė žemėn ir gyvens pas mus.“

Mielieji katalikai ir visi, švenčiantys Jėzaus gimimo šventę!

Ši, kaip ir daugelis Kalėdų giesmių, net paprastų ir vaikiškų, patraukia, sujaudina, užlieja ypatinga nuotaika. Kalėdų šventė stebina mažuosius, suaugusiems primena vaikystę, visus pradžiugina. Tačiau tai – dar ne viskas. Kalėdos mus veda į slėpinį – Dievo, pamilusio žmogų ir tapusio vienu iš mūsų, slėpinį. Dievas mus užkalbina per Šventąjį Raštą, kuris atskleidžia Kalėdų įvykio prasmę ir padeda žvelgti toliau bei giliau už šventinius papuošimus ar nuotaiką.

Apie ką pasakojama evangelijose, ką išgirstame jų istorijose?

Visų pirma – apie Kūdikį, gulintį ėdžiose ir globojamą mylinčios Motinos. Jis – Dievo Sūnus, seniai žadėtasis ir lauktasis Gelbėtojas. Kiekvieno vyro ir moters, mažo ir seno, turtingo ir vargšo širdyje išlieka troškimas kažko daugiau, nei turime ar esame pasiekę, išlieka ilgesys meilės ir saugumo, pranokstančio tą, kurį teikia ryšys su artimaisiais. Todėl mums visiems reikia Jėzaus, reikia Dievo – juk vien tik Jis yra nepajudinama atrama, tik Jis yra pasirengęs savo gailestingumu užlieti tamsiausius mūsų gyvenimo kampelius.

Šis Kūdikis taip pat primena, kad esame sukurti ne sau, bet gyvename su kitais ir dėl kitų. Jei užsisklendžiame ir galvojame vien apie save ir savo gerovę, net nepastebime, kaip gyvenimas netenka prasmės, tampa bespalvis, bedžiaugsmis. Betliejaus Kūdikis primena savęs atidavimo, pasiaukojimo, dovanos, kurią duodame, o ne gauname, džiaugsmą. Ateinantys metai visoje Bažnyčioje bus Pašvęstojo gyvenimo, t. y. vienuolių, metai. Melskimės, kad šie žmonės būtų tikri Dievui bei žmonėms paaukoto gyvenimo pavyzdžiai ir kad kitus skatintų jį rinktis.

Šalia Kūdikio matome Jo Motiną Mariją ir šventąjį Juozapą. Visu tuo, kas įvyko, Dievas juos nepaprastai nustebino. Iš tiesų, Viešpats gali labai daug paprašyti, pareikalauti, bet dar daugiau, negu galėjome tikėtis, Jis apdovanoja.

Mielosios šeimos, linkiu ne tik gėrėtis gražiomis Prakartėlės figūrėlėmis, bet pasidžiaugti ir savo vaikais bei anūkais. Gyvybės dovana pranoksta tai, ką žmogus gali sukurti savo jėgomis. Ją priimate jūs, tėvai. Ten, kur trūksta vaikų krykštavimo, kur suaugusieji nebepatiria švelnaus jų prisilietimo, gęsta ir ateities viltys. Per savo vaikus nuostabiu būdu jūs įsitraukėte į Kūrėjo veiklą. Sukūręs pasaulį, Dievas jį patikėjo mums, ir dabar esame atsakingi už jo ateitį. Perduokite savo vaikams ne tik gražius švenčių papročius, bet gyvą tikėjimą į Dievą, nešantį ramybę, skatinantį sutarimą, šiltą rūpestį artimu žmogumi.

Galiausiai prie Kūdikio matome tuos, kurie ateina Jo aplankyti – piemenis ir išminčius. Visi yra užsiėmę savo darbais, kad ir kas jiems labiau rūpėtų – žvaigždės ar galvijai. Kiekvienas darbas reikalauja atidumo, dėmesio, įsitraukimo. Ir štai čia, jų kasdienybėje, tarp įprastų darbų, dėmesį atkreipia kažkas netikėta: sužibusi nauja žvaigždė ar skambanti angelų giesmė. Jie leidžiasi nustebinami, pasiduoda kvietimui – išminčiai keliauja ieškoti gimusio Karaliaus, piemenys bėga pažiūrėti, kas įvyko Betliejuje.

Dar nuostabiau, kad ir vieni, ir kiti nieko ypatingo nepamato – tik mažą vaikutį, suvystytą ir paguldytą kaip visi kūdikiai. Tačiau jų atviros širdys jame įžvelgia kur kas daugiau – Tą, prieš kurį reikia parpulti ir kurį dera pagarbinti.

Kalėdų šventė kalbina ir mus. Joje sužiba ta pati šviesa, kuri vedė išminčius, suskamba ta pati žinia, kurią išgirdo piemenys: „Šiandien jums gimė Išganytojas.“ Tegul tikėjimas ir mums padeda pamatyti daugiau, negu aprėpia akys, tegul leidžia Betliejaus Kūdikyje atpažinti Dievo Sūnų, Dievą, atėjusį pas mus ne magiškai išspręsti visų mūsų reikalų, bet savo meile, žodžiu ir auka mus apšviesti bei perkeisti.

Džiaugdamiesi Kristaus gimimu neužmirškime visų: vaikų ir šeimų, šalia mūsų esančių pagyvenusių ir ligos varginamų žmonių. Dalykimės Kalėdų džiaugsmu su visais, aplankydami, išklausydami, atnešdami dėmesio dovaną. Prisiminkime ir persekiojamus krikščionis, ypač Artimuosiuose Rytuose. Visada būkime tie, kurie ieško žvaigždės, leidžiasi į kelią ir nelieka abejingi, atpažįsta ir pagarbina Dievą mažiausiuose, ne patys trokšta viską gauti, bet su džiaugsmu dovanoja kitiems. Taip būsime Dievo vaikai, Jėzaus broliai ir seserys.

„Tai linksma naujienėlė, bėkim pas Kūdikėlį
dideli ir maži Jo pasveikinti.“

Džiugių šventų Kalėdų!

Lionginas VIRBALAS, SJ
Panevėžio vyskupas