Naujienos
Kunigų permanentinės formacijos susitikimas
2015.02.13    
kun. Algirdas Dauknys

Vasario 10 d. Panevėžio kurijoje vyko Kunigų permanentinės formacijos susitikimas, kurio metu Panevėžio vysk. Lionginas Virbalas susirinkusiems Panevėžio vyskupijos kunigams papasakojo apie Lietuvos vyskupų vizitą Ad Limina. Susitikimo pradžioje, kaip įprasta, visi sukalbėjo Liturginių valandų Dieninę.

Ganytojas pastebėjo, kad pokalbis su popiežiumi buvo plėtojamas neformalioje, bei labai nuoširdžioje aplinkoje ir užtruko daugiau nei pusantros valandos. Pokalbiui pasibaigus, buvo padaryta bendra visų nuotrauka. Po to vyskupai drauge aplankė pagrindines kongregacijas. Popiežius daug dėmesio skyrė Šeimos sinodui. Buvo iškeltas klausimas apie jaunimą ir kunigus. Popiežius Pranciškus dalinosi mintimis, kuo pasižymi darbo su jaunimu specifika? Čia nuolat reikia išradingumo. Jie greit pasigauna, kas nauja, greit moka adaptuotis. Beje, jaunimas taip pat turi savo silpnumus: sunku įsipareigoti, sunku išlaikyti stabilius santykius ir ryšį. Bet viena yra labai aišku. Kai jaunimas mato tai, kas yra tikra, tai juos pagauna. Didžiadvasiškumas visuomet išlieka ir palaiko.

Kalbant apie kunigų formaciją, popiežius išryškino keturis svarbius dalykus. Tai – dvasingumas, intelektinė branda, bendruomeniškumas ir apaštališkumas. Kurijos reformos klausimą šv. Tėvas pradėjo, pabrėždamas Vatikano banko ir finansų tvarkymo skaidrumą. Kitas svarbus dalykas – dvasingumas. Anksčiau popiežius „turėdavo“ rekolekcijas. Dabar stengiamasi drauge su Vatikano pareigūnais kelioms dienoms išvykti į rekolekcijas. Dar vienas reformų tikslas – apjungti kelias popiežiškąsias Tarybas.

Buvo paminėti Pašvęstojo gyvenimo metai. Popiežius kalbėjo apie seseles ne kaip apie pigią darbo jėgą, bet apie jų charizmų plėtotę. Jos galėtų darbuotis ten, kur reikia atsivertimo. Pokalbyje su šv. Tėvu tarsi ir nebuvo to, kad popiežius įsakmiai nurodytų elgtis vienaip ar kitaip. Bet pokalbio visuma susidėliojo į gražų jo rūpestį parapija, šeima, kunigais ir seminaristais, jaunimu etc.

Vizito Ad Limina metu, kaip ir visuomet, kiekvieną dieną šv. mišias vyskupai aukodavo vis kitoje bazilikoje, meldėsi prie apaštalų Petro ir Pauliaus kapų. Dienos bėgyje aplankydavo svarbiausias kongregacijas. Pvz. vyskupų kongregacijoj, kuriai vadovauja kard. M. Quellet, iškart buvo prisiminta Lietuvos patirtis. „Jūs dar turite skirtingą patirtį negu vakariečiai. Mes buvome per daug naivūs valdžios atžvilgiu... Paskui viskas pasikeitė. Tikybos dėstymas buvo išstumtas iš mokyklų. Net privačioms mokykloms buvo primestas kursas apie religijas“,- kardinolo žodžius perdavė ganytojas. Beje, jis daug kartų pabrėžė – Rūpinkitės tikybos mokymu! Ir tolimesniu jaunimo ugdymu“.

Dvasininkijos kongregacijoje kard. Beniamino Stella akcentavo tolesnį kunigų atsinaujinimą. Buvo užsiminta ir kunigų padėtis. Kunigo rūpestyje turėtų būti ne tik parapijiečiai, bet ir kaimyninis kunigas, kaip jam sekasi. Buvo kalbamasi ir apie kunigystę palikusius. Kard. Z. Grocholewski, katalikiško ugdymo kongregacijoje, pastebėjo, kad šalyje būtina išlaikyti teologijos fakultetą. Jis atkreipė dėmesį į Lietuvos-kaip katalikiško krašto- vaikų mokymosi nevalstybinėse mokyklose silpnas proporcijas, lyginant jas su kt. šalių patirtimi ir įdirbiu. Pašvęstojo gyvenimo kongregacijoje kardinolas J. de Aviz pastebėjo, kad Lietuva yra vienintelis kraštas, kuriame diecezinių kunigų yra daugiau nei vienuolių. Buvo kalbama apie Pašvęstojo gyvenimo metų renginius ir vienuolių formaciją Lietuvoje. Šventųjų skelbimo kongregacijoje buvo daug kalbama apie Lietuvos vyskupijose ruošiamus dokumentus dėl A. Dirsytės, E. Spirgevičiūtės, kun. A. Lipniūno, s. M. Rusteikaitės, B. Žagarietės, vysk. V. Borisevičiaus, arkiv. M. Reinio ir kt. paskelbimo palaimintaisiais. Jau nemažai nuveikta, kad Dievo tarnas arkivyskupas Teofilis Matulionis būtų paskelbtas palaimintuoju. Dar trūksta dangaus ženklo – stebuklo, kad pal. J. Matulaitis būtų paskelbtas šventuoju. Kard. A. Amato pastebėjo, kad rumunai šioje srityje šauniai pasidarbavo. Jau šeši jų tautos iškilūs švento gyvenimo žmonės paskelbti palaimintaisiais. Tikėjimo mokymo kongregacijoje kard. Muller pasisveikino lietuviškai. Kard. drauge su Lietuvos vyskupais svarstė, kaip šiandieniniam žmogui pateikti žinią apie išgelbėjimą? Juk krikščionybė nėra tik negatyvi žinia. Vyskupai dar lankėsi Vatikano sekretoriate, Penitencijarijos, Socialinių komunikacijų, Šeimos, Naujosios evangelizacijos bei kt. institucijose. Buvo pastebėta, kad tinklaraštis News.va per dieną sulaukia apie 100 000 vartotojų, o Vatikano Facebookas – 20 mln. vartotojų kasdien. Šis faktas rodo, kad žmonėms yra svarbi Vatikane išsakoma nuomonė įvairiais gyvenimo ir įvykių klausimais.

Antrojoje susitikimo dalyje vysk. Lionginas Virbalas sielovadiniams svarstymams pateikė VILMORUS atliktų tyrimų apie tikėjimo būklę rezultatus, palygindamas Panevėžio ir kt. vyskupijų respondentų duomenis. Apklausoje klausimai buvo įvairūs, pradedant bendru tikėjimo turiniu, požiūriu į religiją, tikėjimo ir maldos samprata. Žmonių atsakymai vyskupijoje į tokius klausimus, kas yra Jėzus Kristus, koks Bažnyčios vaidmuo, ar Bažnyčia Lietuvoje teisingai aiškina: žmogaus moralines problemas, šeimyninio gyvenimo aktualijas, žmonių dvasinius poreikius, socialinius visuomenės klausimus, kas apsunkina ar trukdo dažniau eiti išpažinties, apie dalyvavimą parapijos gyvenime, ko apskritai stinga Katalikų Bažnyčioje, kad dalyvautumėte jos gyvenime, kokios kunigo savybės yra svarbiausios? kartais skyrėsi nuo bendro Lietuvos vidurkio, kartais teikė gražių vilčių. Bet kuriuo atveju, ši medžiaga gali efektyviai pasitarnauti, plėtojant pastoracijos kryptis, o kunigams gali ženkliai pagelbėti, į ką atkreipti daugiau dėmesio įvairiuose sielovados baruose.

Vatikano radijui kun. Algirdas Dauknys

Vatikano radijas