Naujienos
Gegužės 25 d. Panevėžyje kavinėje Kafenhauz vyko pirmieji Maldos pusryčiai
2015.06.04    

2015 m. gegužės 25 d. Panevėžio mero Ryčio Mykolo Račkausko iniciatyva kavinėje Kafenhauz vyko pirmieji Maldos pusryčiai mieste, kurių tema – pasišventimas ir tarnystė. Juose dalyvavo dvasininkai ir religinių bendruomenių nariai, politikai, kariškiai, specialiųjų tarnybų, teismų, verslo, bendruomenių, žiniasklaidos atstovai.

Meras pasveikino susirinkusiuosius, paminėdamas, kad Maldos pusryčių tradicija atsirado praėjusio šimtmečio viduryje JAV, o nuo 2001 metų gyvuoja Lietuvoje. Norima šią gražią tradiciją įdiegti ir Panevėžyje. Į Maldos pusryčius paprastai kviečiami ir dalyvauja tie, kurie gyvenime bei veikloje vadovaujasi pamatinėmis krikščioniškomis vertybėmis.

Meras, pažymėjęs, kad Maldos pusryčiams pasirinkta pirma diena po Sekminių, o 2015-uosius metus popiežius Pranciškus yra paskelbęs Pašvęstojo gyvenimo metais, visus kvietė pasikalbėti apie pasišventimą ir tarnystę. Ši tema pasirinkta neatsitiktinai. Pasak R. Račkausko, tarnystė – pagrindinis kriterijus ir motyvacija politikams, žmonėms, užsiimantiems visuomenine veikla, verslu, taip pat ir ketvirtajai valdžiai – žiniasklaidai.

Pusryčius malda pradėjo ir žodį tarė Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ. Vyskupas sakė, kad Maldos pusryčiai – tai laikas, kai mes, turintys labai skirtingas tarnystes, susirenkame kartu tiesiog pabūti ir pasidalinti kaip tie, kurie pripažįsta, kad Dievas veikia mumyse, veikia kiekviename žmoguje. Nepaisant mūsų bažnytinių, politinių, visuomeninių ar kitokių skirtumų, yra daug daugiau, kas mus apjungia.

Ganytojas pasidalino keletu konkrečių pavyzdžių, papasakodamas apie žmones, kuriuos pažinojo ir kurie jam brangūs savo tarnyste: močiutė pensininkė, lankanti pagalbos reikalingus ligonius; Panevėžyje gyvenanti šeima, auginanti 10 vaikų; bažnytinės įstaigos sekretorė, su didžiausiu džiaugsmu žmogų pasitinkanti, padedanti, patarianti.

„Manau, kad krikščioniškas tarnavimas, pasišventimas – labai paprastas: be didelių lozungų, be įpakavimo į spalvotą gražių frazių popierių, bet tikras kaip duona, kaip vaiko žvilgsnis, kaip Dievo Žodis“ – sakė ganytojas.

Šv. mergelės ir kankinės Kotrynos seserų kongregacijos sesuo Julita Žemeliauskaitė pasidalino mintimis apie vienuolinę tarnystę, kuri pirmiausia yra pasišventimas Dievui, kartu pasišvenčiant ir žmogui, atiduodant savo laiką ir jėgas ten, kur Dievas šaukia, kur labiausiai reikia.

Panevėžio Stačiatikių Bažnyčios dvasininkas t. Aleksej Smirnov sakė, kad šiandien jų bendruomenei atsiranda iššūkis spręsti ne tik įprastas kasdienes problemas, bet ir priglausti vis daugiau žmonių, bėgančių nuo karo iš Ukrainos.

Kun. majoras, Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas Virginijus Veilentas priminė, kad Sekminės – Dvasios šventė ir visus kvietė savo tarnystėje vadovautis Dvasia ir krikščioniškomis vertybėmis. Pulkininkas leitenantas Andrius Mickus, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadas, kalbėjo apie tarnystės sąvoką, kuri pirmiausia reiškia besąlyginį atsidavimą Tėvynei, besąlyginį savęs aukojimą. Savanorių pajėgose tenka nuvogti laiką nuo šeimos, tad ši tarnystė yra ir šeimos auka: karių žmonų ir jų vaikų auka.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Egidijus Lapinskas teigė, kad policijos pagrindiniai uždaviniai sudėti į jos šūkį: „Ginti, saugoti, padėti“. E. Lapinskas linkėjo bendrauti su žmonėmis, kuriems norime padėti, kaip su lygiais, kokio statuso jie bebūtų.

Seimo narys Povilas Urbšys kalbėjo apie tarnystę politikoje: „Daug kam politika asocijuojasi su savanaudiškumu, nors politikos esmė yra tarnauti bendrajam gėriui. Esame išbandomi valdžia, suteikta mums galia. Kiekvienas susiduriame su gundymu būti visada teisingu ir savo tą teisingumą paversti teisimu kito, pagundai nebepastebėti artimo žmogaus, tarsi pateisinant save, kad atsiduodame kažkokiam kilnesniam tikslui, ir nebelieka laiko elementariam žmogiškam santykiui šeimoje.

Apie pačią tarnystę galime kalbėti daug, bet kiekvienas sau užduokime klausimą: ar aš galėčiau numirti dėl savo tikėjimo, dėl savo Tėvynės? Tarp mūsų yra Bronius Juospaitis, Lietuvos partizanas, kuris mūšio metu, kaip galvojo stribai, buvo nušautas, numestas Ramygaloje ant bruko tarp negyvų savo draugų partizanų. Ir Dievo stebuklas – jis vis dėlto išgyveno. Pamatė, kad jis yra gyvas, ir atgaivino tam, kad įkalintų. Būtent Broniaus Juospaičio pavyzdys mums sako, kad ateina tas laikas, kai mes negalime pasislėpti už savo skambių žodžių, o reikalingas mūsų apsisprendimas čia ir dabar. Norėčiau, kad mes kiekvienas iš čia esančių parengtume save tam lemiamam apsisprendimui“ – sakė P. Urbšys.

Seimo narys Petras Narkevičius teigė tarnystę suprantąs kaip pavyzdį, kurį turime rodyti kitiems. Verslo atstovas Sigitas Gailiūnas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas pastebėjo, kad įmonių vadovai bendrauja su savo darbuotojais kone kasdien, tad jų tarnystė – padėti išspręsti darbuotojų problemas, pasidalinti savo žiniomis.

Vyriausybės atstovė Panevėžio apskričiai Rasa Šošič priminė žodžius, užrašytus Lietuvos Konstitucijoje: valstybės įstaigos tarnauja žmonėms. Labai dažnai tai pamirštame, o kartais reikia labai nedaug – tiesiog išklausyti ir patarti.

Seimo narys Domas Petrulis pacitavo savo tėčio žodžius, kartojamus nuo vaikystės: nebūsi protingas, nebūdamas kuklus. „Paprastumas, atvirumas visuomenei yra neatsiejama tarnystės dalis“ – sakė Seimo narys.

Rytmetį muzikos garsais papuošė Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos styginių kvartetas ir jaunosios kanklininkės.

Meras R. Račkauskas sakė dėsiantis pastangas, kad ši Maldos pusryčių tradicija prigytų ir renginio pabaigoje dėkojo dalyvavusiems, pasidalinusiems savo mintimis, savo muzika, linkėjo gražios ateinančios vasaros bei pakvietė gyventi tarnystės dvasia.