Naujienos
Gegužės 30 d. Panevėžyje vyko seminaras „Apie tėvystę ir uošvystę“
2015.06.08    
PV Šeimos centras

Gegužės 30 d. Panevėžyje vyko seminaras „Apie tėvystę ir uošvystę“, kurį pravedė dr. Nijolė Liobikienė (VDU).

Pirmojoje dalyje lektorė kalbėjo apie tėvystės iššūkius, bendravimo svarbą, nes niekas taip nenuskurdina žmogaus, kaip užsidarymas savo rate ir galvojimas, kad nieko negali pakeisti. Juk ir mažas akmenėlis didelį vežimą nuverčia. Visi tėvai myli savo vaikus taip, kaip jie moka geriausiai. Šiandien labai reikalingas psichosocialinis atsparumas. Jį nulemia kaimynai, mokytojai, kiti žmonės iš aplinkos.

Tėvystė žmogų pagimdo, auklėja, paruošia visuomenei. Šiandieniniame požiūryje į tėvystę vyrauja du kraštutinumai: 1) tėvystės ir motinystės romantizavimas, 2) tėvystės ir motinystės heroizavimas. Reikėtų žiūrėti per vidurį. Šiandien pagalba tėvams minimali. Daug daugiau spaudimo ir teisimo. Tėvų pagrindinis tikslas – išmokyti vaiką mylėti. O tai padaryti galima mylint savo vaiką besąlygiškai, o ne „aš tave mylėsiu, jeigu tu būsi tobulas“. Jei vaikas turi mylinčius tėvus, visa kita bus gerai. Vaiko blogas elgesys – simptomas. Už jo slypi gili žaizda.

Užduotis auginantiems paauglius – padėti paaugliui perplaukti audringą jūrą ir išlipti suaugusio žmogaus krante. Tėvams labai reikalinga išminties dovana: kada reikia kalbėti ir kada reikia patylėti. Nors pasakyti tiesą apie svarbius dalykus – tėvų pareiga, bet nereikia pamokslauti ir bambėti. Labai svarbu dalintis su vaikais savo emocijomis, jausmais ir išklausyti, diskutuoti su jais įvairiais klausimais apie politiką, seksą, religiją.

Antroje seminaro dalyje lektorė pasidalijo mintimis apie anytų, uošvių, šešurų ir žentų, marčių tarpusavio santykius, apie kuriuos tiek prikurta įvairiausių anekdotų.

Pirmiausiai tėvai turi išmokti paleisti savo vaikus, kai jie užauga. Galima ateiti jiems į pagalbą, bet jie turi to paprašyti. Reikia paleisti ir lydėti per atstumą. Atsiskyrimas nuo vaikų – tai tarsi bambagyslės nukirpimas. Aišku, jis gali būti net labai skausmingas.

Tėvų ir vaikų santykiai visą laiką perkuriami, tobulinami. Išmintingi tėvai nedaro tvarkos vaikų namuose. Ypatingai svarbu apsibrėžti savo vaidmenį: „Esu anyta, uošvė, tu man esi marti, o ne dukra, žentas, o ne sūnus“. Senelių vaidmuo visai kitoks negu tėvų. Už vaikus yra atsakingi tėvai. Seneliai yra tam, kad užjaustų, paguostų (bet nepataikautų anūkams ir nepažeidinėtų tėvų nustatytų taisyklių savo vaikams). Teisingos ribos taip pat padeda išvengti ir neteisingo požiūrio padaryti tėvus nemokamom auklėmis, tarnaitėmis.

Santykiai ir vaidmenys nuolat kuriami bendraujant, kalbantis, pasakant savo norus ir mintis. Labai dažnai nesusikalbėjimai vyksta dėl to, kad žmogus galvoja, kad tai „savaime suprantama“, „aišku“, „elementaru“. Savaime aišku dažniausiai nebūna: reikia apie tai kalbėti, pasakyti savo mintis, norus ar planus.

Pagrindiniai harmoningų santykių kūrimo tarp žmonių principai: 1) pagarba žmogaus asmeniui (bet kokio amžiaus) ir pagarbus bendravimas su juo, 2) aiškumas ir atvirumas (dauguma problemų kyla dėl to, kad nemokame aiškiai bendrauti ir išsakyti jausmų, o tik pademonstruojame juos ir laukiame, kad kitas juos atspėtų).

Problemos prasideda tada, kai tėvai ir uošviai nori nugyventi vaikų ir anūkų gyvenimą.

Seminaro pabaigoje lektorė visiems palinkėjo noro, laiko ir pastangų, o išminčiai ir kantrybei išsiugdyti pasiūlė „Saliamono vaistų“, kuriuos reikia laikyti burnoje tol, kol praeis noras ką nors supykus sakyti.

Dalyviams labai patiko seminaras.
Keletas jų atsiliepimų:

* Nuoširdžiai dėkoju už šį seminarą. Puikiai praleistas laikas ir daug patarimų gavau, kuriuos galėsiu prisitaikyti savo šeimos ir vaikų bendravimo aspektais. Labiausiai patiko, jog buvo paliestos visos temos, labai aktualios visose šeimose, nes sunkumai iškyla žymiai didesni nei būdavo anksčiau ( Alvyda).

* Patiko visas seminaras. Nes tema atspindi mano gyvenimo praeitį, dabartį ir ateitį. Be to, savo darbe susiduriu su visomis aptartomis situacijomis. Išsakytas mintis panaudosiu ir darbinėje veikloje, ir savo elgesį apmąstysiu (Vytautė).

* Pati kaip motina, uošvė gavau daug atsakymų kaip elgtis įvairiose situacijose, santykiuose su dukromis, anūkais ir žentais. „Nugesinau“ savyje ambicijas. Daugiau tokių gyvenimiškų, paprastų temų! (slaugytoja, 67 m.)

* Patiko mintis, kad vaikams nereikia pamokslauti, reikia juos daugiau paskatinti (vairuotojas, 45m.).