Naujienos
Liepos 3 d. vyko kunigystės šventimai
2016.07.05    
Kun. Algirdas Dauknys

Š.m. liepos 3 d. Panevėžio katedroje Sumos metu arkiv. Lionginas Virbalas kunigu įšventino diak. Žilviną Treinį. Iškilmėse dalyvavo 12 kunigų, Vilniaus šv. Juozapo seminarijos dvasios tėvas kun. Saulius Bužauskas, 7 klierikai ir diak. Renatas Švenčionis. Mišių pradžioje Ganytojas pasidžiaugė jaunuolių drąsa – atsiliepti į Viešpaties kvietimą, diak. Žilvino drąsa bei šiandienos jaunimo drąsiais atsiliepimais į Viešpaties kvietimą. Prieš pamokslą bendruomenei buvo pristatytas šventinamasis.

„Kiekvieną kartą, kai susirenkame Mišių aukai, esame gausiai apdovanojami,“- sakė pamokslininkas. „Gauname Jį patį. Gauname Jo Žodį. Šiandien džiaugiamės dar viena-naujo kunigo Panevėžio vyskupijoje-dovana. Už tai šloviname Viešpatį ir Jam dėkojame, nes tai Jis paskatina palikti viską ir sekti paskui Jį.“ Arkivyskupas priminė, kaip Jėzus užkalbino žvejus, kurie viską paliko ir sekė Jį. Sekmadienio Evangelijos skaitinyje girdėjome, kaip Jėzus pakviečia ir išsiunčia 72 mokinius. Prisimename ir apaštalo Pauliaus pašaukimo prie Damasko vartų pasakojimą. Viešpats kviečia, bet kvietimas dažnai nuskamba per žmones, kurie padeda ir išgirsti, ir atsiliepti į Viešpaties kvietimą. Padeda Juo sekti. Dėkojame tėvams, artimiesiems, bičiuliams, ugdytojams. Ačiū kunigams, dalyvaujantiems iškilmėse, kurie parodo, kad Žilvinas priimamas ne į abstrakčią organizaciją, bet į Bažnyčią ir kunigų bendrystę... Atsiliepti į Viešpaties kvietimą sugeba nuolankūs žmonės. Kunigas – nuolankus žmogus, kuris Viešpatyje randa stiprybę ir Jam save kasdien atiduoda. Žilvinas, norėdamas likti ištikimu, turės galvoti ne apie aukštesnes ar paprastesnes pareigas, bet apie Viešpaties artumą. Kristaus sekėją kunigystė ne pastato aukščiau kitų, o įgalina tarnauti. Tai nėra siektina garbė, o privilegija atiduoti save už pasaulio gyvybę. Nuolankumo šiandien trūksta ne tik daugeliui žmonių, bet ir tikintiesiems bei kunigams. Kai sumažėja tarnavimo dvasia, linkstame pasisavinti tai, kas mums patikėta... Viešpats kviečia tarnavimo ir meilės laisvei. Kai išsiunčia be piniginės, be krepšio... Netgi be pažinčių. Mūsų stiprybė – nuolankumas. Nes tik nuolanki širdis moka suprasti, padeda išklausyti, išgirsti kitą žmogų, pagelbėti jam.

Ganytojas kreipėsi į šventinamąjį: -Atsimink, kad kasdieną turėsi atsiliepti į Viešpaties šaukimą. Tik Dievas bus tikrasis tavo džiaugsmas ir atgaiva. Netgi ne pastoracinė sėkmė, nors ir kaip maloni ji būtų. Ir ne komplimentai, kad ir kaip norėtųsi juos girdėti. Net ir tuomet, kai matysi gražius Dievo stebuklus širdyse, neužmiršk, kad esame tik paprasti Dievo Žodžio skelbėjai. Kantriai teks prižiūrėti, kas Viešpaties pasėta, bet ne viskas nuo mūsų priklauso... Jei kartais pajusi, kad tarnystė slegia, prisimink Viešpaties paraginimą priimti jo naštą. Benediktas XVI mums primena, jog Kristaus jungas yra pati jo draugystė. Tai draugystės jungas, ir todėl-švelnus. Šis jungas daug reikalauja. Žilvinas per dvasines pratybas ne kartą yra girdėjęs: „Esame kviečiami priimti jo nusiteikimą, jo širdies nuostatas. „Būk tokiu, kokį tave nori matyti Jėzus šių dienų žmonėms.“ „Imk drąsiai ant savo pečių jo jungą, kad žmonės per tave galėtų atpažinti gerojo Ganytojo draugystę... Sunkiais momentais neužsidaryk savyje, individualizme, kuris atskiria nuo kitų ir užlieja liūdesiu. Mokykis iš Viešpaties, kuris yra nuolankus ir švelnus. Netgi džiugus... Tik Jėzus teikia tikrą ramybę ir džiaugsmą. (Pranašas primena, kad dėl Jeruzalės (galime sakyti ir su Jeruzale) galime džiaugtis...) Kaip kunigas, tu esi siunčiamas statyti Bažnyčią-krikščionių bendruomenę, kad rastų Viešpatyje atgaivą. Neturtingieji tebūna tavo širdyje. Jiems pirmiesiems reikia pagalbos, kad rastų Viešpaties atgaivą. Prieš Viešpatį, gi, mes visi esame jo meilės ir gailestingumo prašytojai, tarsi elgetos. Celibatas, kuriam galutinai įsipareigoji, nereiškia vienatvės ar meilės atsisakymo. Tai dovana, kurią duoti galėsi tik dar stipriau mylėdamas... Rūpestingai švęsk sakramentus ir dieviškąsias paslaptis. Pasauliui reikia meilės. Jam reikia žmonių, kurie priartina kitus prie Viešpaties. Atleidimas, kurį teiksi žmonėms Viešpaties vardu Atgailos sakramente, pakels visada tave į Dievo gailestingumo aukštumas. Telydi tave Mergelė Marija. Tegul Viešpats laimina tavo tarnystę.“

Po pamokslo buvo tęsiamos Kunigystės sakramento teikimo apeigos. Visų Šventųjų litaniją, šventinamajam gulint ant katedros grindų, intonavo klierikai Irmantas ir Valdemaras. Po litanijos Vyskupo rankų uždėjimu ir malda diak. Žilvinas buvo pašventintas kunigu. Rankas uždėjo ir Mišiose koncelebravę kunigai. Meldė kunigui kilnumo: „Atnaujink jame šventumo dvasią...“ Arkiv. L. Virbalas jo rankas patepė šv. Krizma ir įteikė Mišių taurę ir pateną. Po šių ceremonijų Ganytojas sūniškai pasveikino pašventintąjį kun. Žilviną. Katedroje susirinkusieji pasveikino plojimais, o kunigai - bičiulišku apkabinimu.

Po šv. Mišių arkiv. Lionginas Virbalas padėkojo maldininkams už jam parodytą meilę ir pagarbą, nes ši ceremonija yra paskutinioji jo kaip Apaštalinio administratoriaus tarnystė Panevėžio vyskupijoje. Pakvietė naująjį vyskupą Liną Vodopjanovą priimti su geranoriškumu. Kvietė jaunuolius daugiau atsiliepti į Viešpaties kvietimą, pašventintąjį- apgaubti meile.

Po palaiminimo kun. Žilvinas dėkojo Dievui už pašaukimą, arkiv. L.Virbalui – už suteiktus šventimus, t. St. Kazėnui-padedant atpažinti pašaukimą ir už palydėjimą pašaukimo keliu, savo sesers Jūratės šeimai, buv. bendradarbiams Panevėžios respublikinės ir Infekcinės ligoninės gydytojams ir personalui, farmacinių įm. bendradarbiams, Krikščioniško gyvenimo bendruomenei – už bendrystę.

Katedros parapijos namuose neopresbiteris palaimino vaišių stalą ir pakvietė susirinkusius agapei ir bendrystei. Tuomet kun. Žilviną sveikino ir draugiškais palinkėjimais apdovanojo draugai, giminės, pažįstami ir buvę kolegos bendradarbiai.