Naujienos
PANEVĖŽIO VYSKUPO KALĖDINIS LAIŠKAS 2013 m.
2013.12.20    

Skelbiu jums didį džiaugsmą

„Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą... Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas“ (Lk 2, 10–11).

Mieli tikintieji, ši angelo paskelbta žinia skamba ir mums, vėl švenčiantiems Kristaus gimimo šventę – Kalėdas. Tarp daugeliu mus pasiekiančių naujienų ji yra ne tik džiugiausia, bet ir svarbiausia, nes primena, priartina negęstančią Dievo meilę žmogui. Dievo Sūnus gimė tarp mūsų, Dievas yra arti. Ši žinia skirta jauniems, kurie nekantriai laukė Kalėdų šventės, ji prakalbina vyresniuosius, uoliai statančius savo gyvenimo rūmą, ją kviečiami išgirsti ir tie, kurių širdis liūdna dėl nesėkmių ar vienišumo.

Besibaigiantys metai buvo ypatingi: minėjome ir šventėme Tikėjimo metus, kuriuos skelbdamas popiežius Benediktas XVI kvietė priartėti prie Dievo, iš naujo sutikti Jėzų –artimą, koks gali būti artimas ant šieno paguldytas Kūdikis ir pasiaukojusį dėl mūsų, parodžiusį savo meilę ant kryžiaus iki galo (plg. Jn 13, 1).

Popiežius Pranciškus nuo pat savo išrinkimo nepavargsta priminti Dievo gailestingumo ir liudyti tikėjimo džiaugsmo. Juk Betliejuje gimęs Jėzus atėjo ieškoti, gydyti, atleisti, išgelbėti. Dievas atidaro vartus ir niekada jų neužveria. Apie save Jėzus sakė: „Mokykitės iš manęs nes aš romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11, 29). Iš jo norime išmokti atidumo ir palankumo vienas kitam. Iš jo mokomės statydinti artimą ir jautrią Bažnyčią, tikinčiųjų bendruomenę, kurioje visiems yra vietos, kurioje nutolę gali grįžti pas Tėvą.

Jau pradėjome Šeimos metus, kurie skatins iš naujo pamatyti, pastebėti ir įvertinti, kokia laimę ir džiaugsmą tėvams, vaikams, seneliams teikia šeima ir kaip svarbu stiprinti santuokos ryšį. Šiems metams parinktas šūkis „Kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ geriausiai parodo Bažnyčios siekį: padėti šeimoms būti džiaugsmo ir tikėjimo židiniais. Būtų labai gera, kad šeimos neliktų vienos su joms iškylančiais klausimais. Ten, kur jos buriasi, reguliariai susitinka, dalinasi savo patirtimi, kartu meldžiasi, kartojasi susitikimo džiaugsmas, panašiai kaip Mergelei Marijai atskubėjus pas kūdikio laukiančią savo giminaitę Elžbietą.

Kristaus gimimas iškalbingiausiai liudija viltį: juk Betliejaus nakties tamsa neužgožė žvaigždės švytėjimo, atvedusio Išminčius pas gimusį Kūdikį; nesvetinga olos aplinka nesutrukdė ateiti į pasaulį Mergelės Marijos Sūnui; Erodo žiaurumas nesunaikino Dievo užmojo padėti žmogui. Tai ženklai, kurie ir šiandien yra iškalbūs. Juk ne taip retai patiriame savotišką tamsą ir abejingumą Evangelijai; pasaulyje pasireiškiantys bandymai konstruoti žmogų jo paties išmanymu ir rankomis kelia realią grėsmę visuomenei; pats žmogus kartais nebevertina savęs ir savo gyvenimo, likęs vienišas nebesugeba pakelti slegiančių nesėkmių.

Kalėdos gali atgaivinti viltį ir pasitikėjimą. Tiesa, jos kviečia pasidžiaugti ne ryškiai spindinčia saule, o ramia žvaigžde; ne gausių minių pripažinimu Išganytojui, o kelių piemenų ir Rytų išminčių pasveikinimu. Bet žvaigždė primena patekėsiančią saulę, pirmieji Betliejaus olos lankytojai jau pranašauja pasaulio tautas, kurios visais laikais švęs Jėzaus gimimą. Taip pat ir šiose šventėse, jei tik atveriame širdį, galime žavėtis šviesos stebuklu tamsoje, Dievo galybe pasireiškiančia per žmogišką trapumą, nepaprasta didybe mažuose dalykuose. Priimkime Dievo meilę, pamatykime šviesą ir gėrį, kuris yra arti mūsų. O dar labiau dalinkimės juo, kaip dalinamės kalėdaičiu, ne tik išsakydami gražius linkėjimus, bet ir konkrečiai ateidami į pagalbą, būdami arti kito žmogaus.

Visiems linkiu Betliejaus Kūdikio atneštos ramybės, vilties ir angelų paskelbto džiaugsmo.

Lionginas Virbalas, SJ
Panevėžio vyskupas