Naujienos
Panevėžio katalikiškas vaikų lopšelis-darželis „Gintarėlis“ švenčia 50 metų jubiliejų
2014.03.27    
Lina Kiršaitė

Pokalbis su Panevėžio katalikiško vaikų lopšelio-darželio „Gintarėlis“, švenčiančio 50 metų jubiliejų, direktorės pavaduotoja ugdymui Liuda Balaboniene.

Kokia yra lopšelio – darželio „Gintarėlis“ bendruomenė, kiek žmonių ją sudaro?

Šiai dienai turime 112 vaikų (6 gupės), darželis pilnai užpildytas. 14 pedagogų, su direktore ir pavaduotoja. Dauguma pedagogų vyresnio amžiaus, yra pora jaunesnių, per pastaruosius metus pedagogų pokytis nedidelis. Be administracijos ir be pedagogų dirba dar 33 žmonės: buhalterijos darbuotojos, sąskaitininkė, virtuvės darbuotojai, skalbėja, sandėlininkė.

Kokio amžiaus vaikai lanko darželį?

Nuo pusantrų metukų iki pat mokyklos – 6-7 metų. Mažiausi gali lankyti nuo metų, o dėl dar mažesnių darželiui yra visai kiti medicininiai reikalavimai. Lopšelis – nuo 1 iki 3 metų, darželis – visi vyresni, dar yra viena priešmokyklinė grupė. Lopšelinukai ir darželinukai iki priešmokyklinės grupės sudaro ikimokyklinę grupę.

Kadangi darželis katalikiškos krypties, kaip tas katalikiškas ugdymas vyksta?

Esame pirmoji katalikiška ikimokyklinė įstaiga Lietuvoje - darbo patirtis 24 metai, taigi, kai kas atsinaujina, atsižvelgiant į laikmetį, į vaikus, bet vistik turime ir jau nusistovėjusius dalykus, kurie yra pasiteisinę - juos pagal liturginį kalendorių, ar panašiai, bandome vienokia ar kitokia forma įtvirtinti. Yra darželio programa ir joje integruota katalikiško ugdymo dalis. Viena iš didelės programos temų yra dorinis religinis ugdymas, kuri kartais įeina į eilines savaitines temas, o kartais eina kaip atskira tema, ypač jei tai atitinka kokią šventę. Ieškome įvairių formų visai bendruomenei ir tėvams: per Kalėdas, Velykas, advento, gavėnios popietes. Kviečiamės pagal galimybes dvasininkus ar kitus atstovus.
Bandome įsijungti į labdaringas veiklas. Labai džiaugiamės, kad Katedra leidžia vaikų ir auklėtojų rankomis pagamintas žvakeles platinti advento sekmadienį: už žvakeles surinktų aukų dėka galėjome prisidėti prie darželio parengtų Evangelijų knygų išleidimo, galėjome paremti vieną kitą šeimą. Organizuojame parodėles Katedroje, dalyvavome šv. Jono Bosko relikvijų pasitikime, įsijungėme į žibintų šventę, kurioje dalyvavo ne vienas darželis, jungiamės į Caritas organizuojamas akcijas. Stengiamės išeiti už darželio ribų, o viduje organizuojame maldingumo valandėles vaikams maždaug nuo ketverių metų, už kurias aš pati esu atsakinga. Vaikai turi specialias knygeles, į kurias segame paveikslėlius. Per mėnesį pravedame dvi, kartais daugiau tokių valandėlių. Aišku, taikome ir Noellės le Duc programą, bet aš esu šalininkė, kad netaikyti tos metodikos visai aklai: bandau kiek įmanoma pritaikyti ir šios programos siluetus, bet kartu ir naujoves: tai seminaruose girdėtą informaciją, tai spalvinius akcentus, tai įvairius daiktus, kadangi vaikams vaizdiniai tokiame amžiuje yra labai svarbūs.
Jau yra tapę tradicija: gegužės mėnesį Marijai skiriame maldas, merkiame gėlytes, dėliojame jas įvairiomis formomis. Vaikai jau taip įpratę, kad prašo dar ir pasimelsti įvairiomis intencijomis - jie tai labai nuoširdžiai daro, kartais gal net nuoširdžiau už suaugusius. O spalio mėnesį visuomet vyksta Rožinis – vaikiška forma, jį gaminant, prie to didesnio Rožinio segant gėlytes ar lipdukus , pagiedant giesmelę Marijai, ir taip, kasdien žygiuojant po tris maldeles, praėjusį spalį mums pavyko sukalbėti ne tik džiaugsmingąjį, bet ir skausmingąjį slėpinius. Atrodo, tai yra sudėtingas dalykas, bet vaikams priimtina ir visiškai pasiteisina, natūraliai jie gauna tam tikrų žinių ir bent jau kas yra Rožinis jiems nekyla klausimų.

Gal galėtumėte daugiau papasakoti apie išleistą Evangelijų knygą?

Šią knygą mums inicijavo turbūt prieš trejus metus kun. Mindaugas Šakinis ir mes juokaujam, kad jis yra jos krikštatėvis. Pirmiausia jis įmetė mums idėją, direktorė labai veikli, ją greitai pasigavo. Nežinojome, kaip seksis, iš pradžių buvo gan sudėtinga, reikėjo parengti medžiagą, stengėmės vos ne šimtu procentų įjungti visą darželio bendruomenę: ir darbuotojai, ir tėveliai su vaikais gavo po citatą, kurią jie perrašė ir iliustravo: kai kur patys vaikai, kai kur suaugę. Pirmą knygą leisdami bendradarbiavome su Katedros jaunimu, Šiaulių bažnyčia, o leisdami antrą knygą – su M. Rimkevičaitės technologine mokykla – jie dalį citatų paėmė. Pirmoji knyga buvo Evangelija pagal Matą, o antroje knygoje išleidome Evangeliją pagal Morkų ir Evangeliją pagal Luką. Utenos „Indros“ leidykla atspausdino 100 egz.– minimaliu tiražu, nes darželiui, biudžetinei įstaigai, surinkti nemažai reikalingą lėšų gan sudėtinga. Rašėme projektą, 1000 dolerių parėmė Katalikų religinės šalpos fondas, ėjome paramos prašyti pas verslininkus, patys aukojome. Ši knyga dalyvavo parodoje šiais metais vykusioje Vilniaus knygų mugėje, ten sulaukė susidomėjimo.

Kovo 4 d. darželis atšventė gražų pusės amžiaus – 50 metų jubiliejų. Ir dabar matosi, kad darželis švenčia: tvora papuošta rankų darbo gėlėmis, languose - dekoracijos, vėjyje plazda aitvarai. Gal galėtumėte pasidalinti įspūdžiais iš šios šventės?

Patiems turbūt labai sunku vertinti, bet kaip nekeista, patys po šventės likome patenkinti r juokavome, kad neprisvilo tas ilgai brandintas blynas. Labai daug kam ypatingai įsiminė šv. Mišios. Šv. Mišiose už darželio bendruomenę meldžiamės kasmet, bet kas šiais metais dalyvavo, net iki ašarų susigraudino, tiek buvo gražu, tiek juos sušildė šv. Mišios, kurias aukojo kun. Mindaugas Šakinis. Po to oficialusis renginys Muzikiniame teatre taip pat buvo gana pavykęs . Džiaugiamės, kad dalyvavo vysk. Lionginas Virbalas, mons. Juozapas Antanavičius. Šventę papuošė K. Paltaroko gimnazijos meninė programa. Mūsų internetiniame puslapyje yra daugybė nuotraukų iš šio renginio. Bandėme pereiti per dešimtmečius. Scenarijuje buvo tokie žodžiai – mes tikime, kad mus globoja šv. Kazimieras, nes darželis įkurtas kaip tik jo dieną – kovo 4-ąją.

Baigdama direktorės pavaduotoja Liuda Balabonienė sakė:
„Stengiamės ir norime atsiliepti į aktualijas, širdyje norime gyventi kaip tie maži vaikai, kadangi jie mus pakylėja. O kada tie grūdai užaugs ir kada tuos vaisius skinsime – labai sunku pamatuoti, tiek kad sėjame, sėjame, daiginame, kaip tik mokame...“