Naujienos
Birželio 22 d. Palėvenėje vyko triguba šventė
2014.08.01    
Gintautė Bakanavičienė

Šiais metais birželio 22d. Palevėnėje šurmuliavo triguba šventė.

Nuo 11 val. iki vidurnakčio vyko teatro ir muzikos šventė „Kultūros vasara. Palėvenė 2014“, skirta Šeimos metams ir Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, savo pavadinime užkoduodama palinkėjimą „Kad Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“.

Šventės vietos centriniai Palėvenės dominikonų vienuolyno vartai buvo uždaryti: į 14-ąją teatro ir muzikos šventę „Kultūros vasara. Palėvenė 2014“ teatralai, šokėjai, muzikantai – kupiškėnai ir jų svečiai – ėjo pro išpuoštus senosios vienuolių vežiminės vartus, už kurių atsiveria puiki kiemo erdvė. Kiekvienas vienuolyno statinys – ir tik šiek tiek patvarkytas, ir jau atrestauruotas – brangus ne tik šio krašto žmonėms. O šventėje publika galėjo rinktis pagal savo norus, skonį ir pomėgius, čia nieko netrūko: pučiamųjų orkestrai, parodos, spektakliai, autorinė kūryba, poezija, kamerinė muzika, solistai, šokių grupės, romansų atlikėjai, ansambliai, kapelos, jaunimo talentai.

Tuo tarpu, 13 val. Šv. Domininko bažnyčios varpai sukvietė į kasmetinius didžiulius Šv. Jono atlaidus. Kadangi ši diena sutapo ir su Švenčiausiojo Kristaus kūno ir kraujo iškilme – Devintinėmis – tad ir bažnytėlė svečių turėjo gausybę. Šv. Mišias aukojo ir pamokslą sakė svečias kunigas, Kupiškio bažnyčios vikaras Rimantas Rimkus, giedojo Palėvenės bažnyčios choras. Po Šv. Mišių, nors Dievulis grąsino lietumi, bet nelijo, kaip įprasta, turėjome Devintinių procesiją. Ši procesija nuo įprastinės skiriasi tuo, kad sustojama prie keturių papuoštų altorėlių lauke ir giedamos visų keturių evangelijų ištraukos. Gražu buvo žiūrėti į parapijos tikinčiuosius ir svečius, dalyvaujančius procesijoje, jautėsi nuostabi bendrystė ir Dievo buvimas šalia.

Po Šv. Mišių neišsiskirstyti ir pasibūti pezijos spektaklyje kvietė aktorius P. Venslovas, po kurio skambėjo arfos garsai, o labiausiai visus užbūrė Juditos Leitaitės balsas užpildęs visumą, kur vos beliko vietos nukristi ašarai… „Kai jėgų pristinga, kai kelius užsninga, aš tave – lemtingą – tyliai tyliai pašaukiu vardu… Tas rankų švelnumas nuo širdies ir nuo veido tirpdo vienumos ledus…”