Naujienos
Apaštalinio Nuncijaus Lietuvoje J. E. arkivyskupo Pedro López Quintana homilija Krekenavoje (2014 08 20)
2014.08.21    

Gerbiami Broliai,
Brangūs broliai ir seserys!

Dabar, būtent šį rytą, yra didžio džiaugsmo ir bendrystės laikas kai švenčiame Eucharistinę puotą. Susirinkome visi kartu vienybėje su Šventojo Tėvo atstovu skirtu jūsų šaliai. Tai išraiškingas Kristaus įkurtos Bažnyčios paveikslas, Bažnyčios, kuri yra viena ir visuotinė, kuri yra Jėzaus apaštalams patikėtos misijos vaisius, kai jis sakė: Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios (Mt 28, 18–19).

Su broliška meile ir pagarba sveikinu Panevėžio vyskupą Jo Ekscelenciją Lionginą Virbalą. Iš visos širdies šiandien ypatingai sveikinu jus, brangūs broliai kunigui, brangūs pašvęstojo gyvenimo broliai ir seserys. Dėkoju jums už nuoširdų priėmimą, už suteiktą galimybę kartu su jumis švęsti šią Eucharistiją. Šiame priėmime įžvelgiu jūsų meilę ir atsidavimą Šventajam Tėvui Pranciškui, kuriam atstovauju ir kuris mane siuntė pas jus, kad parodyčiau jo vienybę ir meilę visai Bažnyčiai. Man yra didelis džiaugsmas šią dieną aukoti šventų Mišių auką šioje gražioje Krekenavos bazilikoje, dedikuotoje Mūsų Motinai Marijai.

Vedini vilties būti Dievo Motinos išklausyti, susirinkome šioje šventovėje švęsti vieną iš pačių seniausių ir mylimiausių Švenčiausiosios Mergelės Marijos švenčių: Jos paėmimo į dangaus garbę su kūnu ir siela, t. y. su visa Jos žmogiška esybe, nedalomu Jos asmeniu šventę. Tokiu būdu mums duota malonė atnaujinti mūsų meilę Marijai, žavėtis Ja ir gerbti Ją už tuos didžius dalykus, kurių Jai Visagalis padarė. Mąstydami apie Mergelę Mariją mes gauname ir kitą malonę: žvelgti giliai į mūsų pačių gyvenimą. Taip, nes mūsų kasdienis gyvenimas su savo problemomis ir lūkesčiais gauna šviesos iš Dievo Motinos, iš Jos nueito dvasinio kelio, iš to jog Ji yra skirta garbei: mes taip pat turime nueiti tą patį kelią, kad pasiektume tą patį tikslą.

Šios dienos šventė yra labai ypatinga. Minime kunigų ir pašvęstojo gyvenimo dieną. Tarsi švenčiame iš anksto tai, kuo bus išskirtiniai visi ateinantys metai, dedikuoti Pašvęstajam gyvenimui. Šioje šventėje leiskimės vedami šiai dienai skirtų Šventojo Rašto skaitinių.

Pirmajame šios dienos skaitinyje matome, kaip Ezechielis perduoda Viešpaties pabarimus Izraelio ganytojams. Šie ganytojai, sako Viešpats pranašo lūpomis, gano save pačius! Argi nėra ganytojų pareiga ganyti kaimenę? Taigi, situacija yra prasta. Dievas smerkia ganytojų egoizmo nuodėmę, kurie užuot rūpinęsi kaimene ieško materialios naudos ir garbės sau. Šventasis Augustinas, komentuodamas šį tekstą, sako: jūs geriate pieną (materialinės naudos ieškojimas), rengiatės vilna (ieškojimas garbės, pripažinimo). Nėra tai, ko vadovai turėtų ieškoti; jie gi turi su pasišventusiu atsidavimu rūpintis kaimene. Dievas smerkia taip pat tinginystės ir aplaidumo nuodėmes: nėjote ieškoti paklydusių avių, sužeistųjų netvarstėte, paklydusių neieškojote. Čia matome Izraelio ganytojų atsakomybės nebuvimą. Ir dėl to Dievas paskelbia savo nuosprendį: Aš esu prieš ganytojus, išreikalausiu iš jų rankos savo avis, atleisiu juos nuo kaimenės ganymo! Daugiau nebeganys ganytojai patys savęs. Pats Dievas bus savosios kaimenės ganytojas.

Jėzus save vadino Geruoju Ganytoju, atėjusiu ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti su visišku dosnumu, kuris pasiekia aukščiausią savęs atidavimo laipsnį: atiduoti savo gyvybę už savo kaimenę. Koks žmogus būdamas ganytoju šitaip pasielgtų? Tik dieviškas dosnumas gali įkvėpti tokį elgesį. Šventasis Petras kviečia tuos, kurie vadovauja Bažnyčiai, kunigus, būti gerais ganytojais kaip Kristus: Ganykite jums patikėtą Dievo kaimenę ne iš prievartos, bet su noru, kaip Dievui patinka, ne dėl bjauraus pelno, bet gera valia, ne kaip jums pavestųjų valdovai, bet kaip kaimenės pavyzdys. Dosnumas, nesuiteresuotumas, nuolankumas yra apaštalą apibūdinantys bruožai.

Visi esame raginami vengti Ezechielio pasmerkto elgesio ir sekti Kristaus, į kurį Petras kreipia, pavyzdžiu. Kiekvienas iš mūsų buvome pašaukti Viešpaties tapti Jo tautos ganytojais. Tai pats Viešpats mus išsirinko: Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau, – sako Viešpats (Jn 15, 16). Taigi, turime atgaivinti mūsų suvokimą, jog „esame pašaukti“ Gerosios Naujienos skelbėjai, Dievo Apaštalai. To Dievo, Kuris yra meilė. Suvokti, jog mūsų misija yra bendradarbiauti dieviškajame plane, visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje tartum galvoje (Ef 1, 10). Ir tai vykdyti sūniškai paklūstant Dievo valiai, per artimo meilę. Atsiliepti į brolių lūkesčius, ypač į vargingųjų, su Kristaus širdies dieviška meile, be retorikos, konkrečiai, netgi asmeniškai nukenčiant. Artimo meilė yra ne tik išmalda ar epizodinis patarnavimas, bet taip pat, ir ypač, priėmimas ir tarnystė. Tikroji artimo meilė yra matyti Jėzų kitame šalia esančiame žmoguje ir žvelgti į jį kaip į brolį; tai ir reiškia konkrečiai skelbti išganymo Evangeliją.

Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos (1 Kor 9, 16). Bažnyčia laiko privaloma pareiga nuolat kartoti šį Pauliaus šūksnį. Šiandien yra skubiai reikalinga naujoji evangelizacija, tai turėtų būti ne vien tik tai išmanantiems, bet visai Dievo Tautai. Tai jūsų, brangiausieji Broliai ir Seserys, užduotis, padaryti visa atgaivinančią Evangelijos energiją regima ir veikiančia šioje jūsų šalyje. Suvokite tai ir pasitikėkite Kristumi. Nepasiduokite konformizmo ir drąsos netekimo pagundai, nustokite galvoti vien tik apie save. Verčiau būkite atviri šios mūsų epochos laiko ženklams. Tam tikslui atgaivinkite degantį suvokimą, jog esate Bažnyčia, kuris jus padaro pajėgius įkūnyti jūsų šalyje išgelbėjimo žinią. Lietuvos istorija yra persunkta krikščionybės. Žinia buvo įausta su tradicijomis, jūsų tautos papročiais ir davė gyvybę turtingai dvasinei tradicijai, kuri bus tęsiama – dar daugiau – atnaujinta su misionierišku užsidegimu. Ši užduotis – naujoji evangelizacija, kuri reikalauja tikro, autentiško liudijimo kiekvienoje visuomenės srityje, taip pat pagilinta ir nuosekli suaugusiųjų katechezė – yra patikėta kiekvienam iš jūsų.

Tuomet Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir išsiuntė juos (Mk 6, 7). Štai tokia yra misija, kurią Kristus patikėjo savo mokiniams, ir kuri vyksta nuolat. Šis apaštalinis siuntimas tęsiasi ir dabar Bažnyčioje, nes išganymo žinia turi pasiekti kiekvieną žmogų; tai skirta žmogui. Bet kaip gali šitai įvykti jei mažėja, ima trūkti Evangelijos skelbėjų? Reikia apaštalų, kurie eina pas žmones be kelionmaišio, neturi nei pinigų dirže, – tik apsiavę kurpėmis ir nesusivilkę dviejų palaidinių (Mk 6, 8): neturtingi ir nuolankūs, bet pilni Dievo malonės. Kiekvienas krikščionis, o ypač kiekvienas pašvęstasis, privalo nueiti kelią, vedantį į šventumą, į kurį visi esame pašaukti. Todėl reikia budėti, kad neapsunktume nebūtinais turtais, o vien ieškotume esmės, išsilaisvindami nuo bet kokios žemiškos naštos, kuri nebūtina tobulumo keliui. Bet kad pasiektume šventumo aukštumas reikia eiti prieš srovę gyvenant artimo meile ir nepasiduoti ištikus sunkumams. Yra vienintelė paslaptis padedanti nesustoti nuvargus: likti visiškai susivienijus su Dievu. Gyventi antgamtine viltimi, kuri nenuvilia ir sekti ja kaip šviesa, kaip vedliu, kuris nurodo piligrimams kelią, į tikslą ir kreipia mūsų žingsnius į paveldėtąją žemę Dieve.

Brangūs broliai ir seserys, esame Dievo pašaukti, kiekvienas iš mūsų Dievo yra pašauktas ištariant mūsų vardą ir pavardę. Esame pašaukti skelbti Evangeliją ir su džiaugsmu skleisti meilės kultūrą. Mergelė Marija yra mūsų pavyzdys. Savo gyvenimu ji davė „motiniškos meilės pavyzdį, kuris turi įkvėpti visus padedančius Bažnyčiai vykdyti jos apaštališką uždavinį – atgimdyti žmones“ (Lumen gentium, 65). Prašykime, kad Ji išmokytų mus kiekvieną dieną susitikti su Jėzumi. O kai pamirštame, nes turime padaryti daugybę darbų, kad paimtų mus už rankos. Teveda mus kai jaučiamės pasiklydę. Tepaskatina mus išeiti susitikimui su daugeliu brolių ir seserų, kurie trokšta Dievo ir neturi, kas Jį jiems paskelbtų. Tepaskatina mus išeiti iš savo namų.
Tokiu būdu būsime tikrieji Viešpaties mokiniai.
Te mūsų Motina Marija meldžia visiems šios malonės! Amen.

Apaštalinis Nuncijus Lietuvoje J. E. arkivyskupas Pedro López Quintana
Homilija Krekenavoje 2014 m. rugpjūčio 20 d.