Naujienos
Žolinės atlaidų Krekenavoje savaitės apžvalga
2014.09.01    
Kun. Algirdas Dauknys
Krekenavoje, kaip ir kasmet, rugpjūčio 14-21 dienomis vyko Žolinės atlaidai.

Atlaidai prasidėjo rugpjūčio 14 dieną vakaro mišiomis. Po šv. Mišių Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas pašventino restauruotus parapijos namus, kurio pagrindinių konstrukcijų remontui- stogo ir sienų tvirtinimui- Krekenavos parapija sulaukė paramos iš ES ir tikinčiųjų. Vidaus įrangą teko daryti talkos būdu savomis pajėgomis. Ir ne be kreditų... Labdaros būdu atliktų darbų vertė prašoka 50 000 lt.

Rugpjūčio 15 diena – pagrindinė atlaidų diena. Sumai prisirinko pilnutėlė bažnyčia tikinčiųjų. Buvo paminėtos trečiosios Bazilikos paskelbimo metinės. Mišiose dalyvavo Vilniaus ir Kauno arkivyskupai, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Vilkaviškio ordinarai. Šv. mišiose giedojo Biržų parapijos choras. Šv. mišioms vadovavo ir pamokslą apie „Moters, apsisiautusios saule, pasirinkimą“ pasakė Kauno arkiv. Sigitas Tamkevičius. Be kita ko, Kauno arkivyskupas kalbėjo: „Marijos Ėmimo į dangų šventėje mes džiaugiamės antrosios Ievos išaukštinimu ir kontempliuojame tą kelią, kuriuo Marija ėjo per visą savo gyvenimą iki užmigimo Viešpatyje. ...Šį kelią geriau galime suvokti, žvelgdami, kuo tapo, Dievo neklausydami, šviesūs angelai. Apreiškimo knygoje skaitome: „Pasirodė ir kitas ženklas danguje: štai milžiniškas ugniaspalvis slibinas <...>. Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių“ (Apr 12, 3–4). Kam nieko nesako Šventasis Raštas, teapsidairo aplink save ir pamatys, kiek ta slibino uodega nužeria į moralinį purvą pačių geriausių žmonių.
Žmogus, pabandęs atsisėsti į Dievo vietą, greitai aplink save pradeda sėti mirtį ir palieka griuvėsius. ...Teapmąsto dabartinių puikybės ir ambicijų apsėstų diktatorių elgesį, keliantį baimę beveik visam pasauliui.
Kiekvienas iš mūsų esame laisvas rinktis Ievos ar Marijos kelią. O mūsų gyvenimo vaisiai bus tokie, kokį kelią pasirinksime. Prašykime į dangų paimtąją Švč. Mergelę Mariją, kad turėtume dieviškos išminties ir drąsos visuomet rinktis jos kelią...Maldaukime Švč. Mergelę Mariją, kad mūsų Seimo nariai atmestų gundymą priimti eutanazijos įstatymą, atversiantį duris neparankių žmonių – kenčiančių ligonių ar neįgalių vaikų – žudymui.“

Rugpjūčio 16 diena – Caritas darbuotojų ir ligonių diena. Minint Carito 25-metį, ligonių dieną, Sumoje buvo gausu Caritas savanorių, ligonių ir jų slaugytojų, susirinkusių tikinčiųjų. Šv. mišiose dalyvavo Panevėžio vysk. Lionginas Virbalas, vysk. emeritas Jonas Kauneckas. Mišioms vadovavo kan. Edmundas Rinkevičius. Pamokslą pasakė vyskupas Jonas Kauneckas, atkreipdamas dėmesį į artimo meilę, ir savo žodyje tikrai pagerbdamas Caritas savanorius ir bendradarbius, kurie buvo pirmoji bažnytinė organizacija, labiausiai tiesiogiai įsitraukusi į sielovadą Atgimimo laikais, kuri rūpinosi artimu. Vyko išgydymo pamaldos, kuriose buvo teikiamas specialus palaiminimas ligoniams.

Rugpjūčio 17 d.– Krekenavos atlaiduose - šeimų diena. Visa Panevėžio vyskupija šventė šeimų dieną. Sumos Mišioms vadovavo ir tai progai pamokslą apie šeimos bendrystę pasakė Panvevėžio vysk. Lionginas Virbalas. Be kita ko, jis kalbėjo: “...Geroji Evangelijos žinia skamba mums visiems, bet šiandien ypatingai stengiamės išgirsti, ką ji sako šeimoms: „kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“. Girdėjome pasakojimą, apie dviejų moterų – Marijos ir Elžbietos – susitikimą. (Susitikusios jos patiria, ką Viešpats yra nuveikęs dėl jų ir per jas.) Todėl džiaugiasi. Būtent susitikimas geriausiai atskleidžia Dievo meilę, o kai pasidaliname savo gyvenimu su kitais, kyla džiaugsmas. Liūdesį kelia vienišumas, apleidimas, nuo kitų atskiriantis egoizmas.
Šiandien vyrauja tendencija Dievą išstumti iš žmogaus gyvenimo, tuo pačiu žmogaus asmenį laikyti vien savo poreikius tenkinančiu individu. Tada šeima imama laikyti vien individų sugyvenimu, visuomenė – individualių ar grupinių interesų pasireiškimo erdve. Reikia iš naujo suvokti žmogų kaip asmenį. Ne tik individą, bet ir asmenį. (Žinoma, žmogus yra sąmoningas, laisvas ir atskiras subjektas, bet jam esminis yra santykis, susitikimas.) Jis nėra uždaras savyje, nėra pats sau pakankamas. Bendravimas su kitais ir su Dievu jam yra esminis. Žmogus gimsta priklausydamas nuo kitų ir nuo Dievo, gali vystytis tik būdamas kartu su kitais ir savo gyvenimo pilnatvę pasiekia tik drauge su kitais. Bendrystė yra būtina žmogaus gyvenimui ir laimei.
Bažnyčia yra Dievo meilės suvienytų žmonių bendruomenė, kurioje įveikiamas vienišumas ir nesveikas individualizmas. ... Iš tiesų, šeimoje visuomet daug dėmesio skiriama silpniausiems: vaikams, seneliams, ligoniams. .... Todėl šeima tampa dovana Bažnyčiai ir visuomenei. Neatsitiktinai būtent tie, kurie nori ištrinti šeimą, kaip vyro ir moters meilės ir santuokos ryšį, kurpia kėslus atsikratyti silpniausiais... Eutanazija nėra pagalba, o žmogžudystė. ... Žmogui padėti galėsime tik užjaučiančia meile, artumu, bendryste. Kova prieš šeimą tampa kova prieš žmogų ir žmogiškumą,- sakė Ganytojas. Pamaldų metu buvo atnaujinami santuokiniai pažadai.

Rugpjūčio 18d. – Lietuvos gynėjų diena. Krekenavoje suvažiavo kariai, savanoriai, policijos, gaisrinės atstovai, skautai, šaulių sąjungos nariai. Į miestelį atvyko karinės technikos, su kuria galėjo susipažinti visi norėjusieji. Buvo galimybė šventoriuje pašaudyti į taikinį. Tą dieną buvo gausiai uniformuotų žmonių. Vadovavo Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas, drauge koncelebravo karo kapelionai. Pamokslą apie Žolinę ir Tėvynės gynėjus pasakė kun. dr. Virginijus Veilentas.

Rugpjūčio 19d.- antradienis buvo marijinių organizacijų ir literatūrinės Lietuvos diena. Šv. mišioms vadovavo ir pamokslą apie Maironį ir jo buvimą Krekenavoje bei jo kūrybą pasakė Telšių vysk Jonas Boruta. Po pamaldų bazilikos aikštėje Krekenavos kultūros centro megėjų teatro trupė suvaidino Donelaičiui skirtą spektaklį „Pavasario linksmybės“. Buvo meldžiamasi, kad literatai, mokytojai, kūrėjai ir menininkai bei visi, apdovanoti talentais, dalintųsi talentais, skleisdami Dievo garbę ir keldami žmonių gerovę.

Rugpjūčio 20 d. – kunigų ir pašvęstojo gyvenimo diena. Šv. mišioms vadovavo ir pamokslą apie neatidėliotiną Naujosios Evangelizacijos poreikį pasakė nuncijus Lietuvoje arkiv.Pedro Lopez QUINTANA.

21d.– ketvirtadienis – jaunimo diena ir atlaidų užbaigos, „Žolinėlio“ spektaklis. Mišioms vadovavo vysk. Arūnas Poniškaitis, Vilniaus augziliaras, vyskupų konferencijos jaunimo tarybos pirmininkas. Vysk. Lionginas Virbalas drauge su žygeiviais iš Panevėžio dviračiais atvyko į pamaldas, nepabūgę nei permainingo oro nei vėjo. Vysk. Poniškaitis pamoksle jaunimui kalbėjo apie kūno teologiją: „Mes grožimės bažnyčiomis, protėvių rankomis pastatytomis... Tačiau mūras, koks didingas jis bebūtų, nevisada tai, kas sukelia šviesias mintis... Žmogus, kurio širdies nėra palietusi tikėjimo ir Dievo meilės patirtis, bažnyčios didybė ar prieblanda gali neraminančiai veikti, jei nebus patirta tai, kas svarbiausia – mylinti Dievo širdis ir Dievo artumas. Skaitinyje girdėjome per pranašą išsakytą Dievo troškimą iš akmeninių mūsų širdžių padaryti kūniškas širdis. Jei jau širdis pasidaro akmeninė – tai liūdniausia patirtis. ... Per akmeninę širdį atstumiame kitus ir patys kenčiame. Dievas nori, kad būtume gyvosios Dievo Dvasios šventovės. ... Mūsų kūnas taip pat skirtas tam, kad garbintume Dievą. Švč. Mergelė Marija, kurios paėmimą į Dangų minime, mums tą pačią tiesą primena, kad esame pašaukti būti Dievo artumoje. ... Kokiu būdu? Švč. Mergelė Marija, išgirdusi, kad ji turi būti Išganytojo Motina, visa savo būtybe, kojomis ir rankomis, leidosi į kelionę, kad su ja pasidalintų Dievo meilės džiaugsmu ir labai konkrečiai patarnautų jai. Tikėjimas, Dievo meilė mus išjudina į tarnystę. ... Garbinti Viešpatį tuo kūnu, kuris yra perkeistas meilės, perkeistas vilties. Per kurį galima jausti Dievo artumą. Dievo šviesos perkeistas kūnas yra gražus. Tiek jauno, tiek seno žmogaus. Tiek sveiko, stipraus, tiek ir to, kuris yra paleistas negalios, kančios. Jeigu mes atpažįstame jame gyvenantį Dievą, mes galime atpažinti tikrąjį jo grožį. Ir gal būt tam pačiam žmogui, kenčiančiam, vargstančiam, kitų atstumtam, svarbu jam pačiam pamatyti tą grožį, kurį jis turi Dievo akyse. Žmogus yra toks, kaip mes į jį žvelgiame. Garbinkime Dievą savo kūnu, savo žemišku gyvenimu. Kūnas negali būti nuodėmės įrankis. Jis turi būti skirtas meilei, tarnystei... Tai kūnas, nekorumpuotas nuodėmės, moralinio palaidumo... Neterškime savo širdies. Mišiose giedojo Utenos Dievo Apvaizdos jaunimo choras „Tibi Domine“.
Po pamaldų vyko „Žolinėlio“ stovyklos savanorių spektaklis „Tebūnie šviesa“ apie Jėzaus palyginimus. Po to sekė agapė. Vietos metodininkas Edmundas organizavo įv. estafetes ir rungtis, kuriose dalyvavo jaunimas iš Zarasų, Panevėžio, Utenos. Bazilikos rektorius kun. Gediminas Jankūnas Vatikano radijui pasidžiaugė „Žolinėlio“ stovyklos jaunimu, kurie, atradę tikėjimo ryšį, juo gražiai dalinasi ir su tais, kurie jau senai jį puoselėja.