Naujienos
Spalio 26 d. Naujamiestyje pagerbtas a. a. kun. Kazimieras Kuzminskas
2014.10.30    

Sekmadienį (spalio 26d.) Naujamiesčio Šv. apaštalo Mato bažnyčioje buvo aukotos Šv. Mišios už 1999 metais į Amžinybę iškeliavusį kunigą Kazimierą Kuzmicką. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Labai gražiai, plačiai primindamas kunigo Kazimiero Kuzminsko veiklą renkant lėšas, leidžiant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikas“. Šv. Mišias pagyvino jaunųjų skautų ir jų vadovų dalyvavimas. Šv. Mišiose ir prie kunigo kapo su savo vėliava buvo Naujamiesčio šaulių kuopa. Bažnyčioje buvo sugiedotas Lietuvos himnas.

Šventoriuje ant kunigo Kazimiero Kuzminsko kapo uždegtos žvakės, sugiedotas „Viešpaties angelas“. Antroji kunigo Kazimiero Kuzminsko atminties dienos dalis tęsėsi Naujamiesčio dailės galerijoje. Popietę vedė nenuilstanti renginių organizatorė, vedėja Albina Saladūnaitė, ji kalbėjo apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ ištakas, kunigą Kazimierą Kuzminską. Apie istorinę žmonijos atmintį susirinkusiesiems kalbėjo Lietuvos Seimo narys Povilas Urbšys. Apie likimo siųstus susitikimus su kunigu gyvenimo keliuose prisiminė Lietuvos geologijos, gamtos mokslų daktaras, docentas, disidentinio sąjūdžio dalyvis Vytautas Skuodis. Suglaustai apie persikryžiavusius judviejų su kunigu kelius kalbėjo kultūros istorikas, literatūros tyrinėtojas, kritikas Albinas Vaičiūnas. Kraštotyrininkas Bronislovas Mažylis pristatė kunigo Kazimiero Kuzminsko muziejų, esantį gimtinėje Baluškių kaime, bei jo eksponatus, leisdamas juos per susirinkusiųjų rankas. Pristatant asmenybes talkino Paulius ir Rūta Grinkai. Tautiškai pasidabinusi dainas dainavo, savo kūrybos eiles skaitė garsi visuomenės veikėja Dalia Tarailienė, gyvenanti Vilniuje ir turinti tėvų sodybą Baluškių kaime.

Renginį maloniai globojo naujamiesčio klebonas Raimondas Kazlauskas. Renginio mecenatai kunigo Kazimiero Kuzminsko giminaičiai Laima ir Jonas Jeniūnai.

Ona Striškienė, Paįstrys, Panevėžio r.

Paminėtos „Lietuvos Katalikų Bbažnyčios Kronikos“ leidėjo kun. Kazimiero Kuzminsko 15-osios mirties metinės

„LKB Kronika“ - žodžiai, kurių prasmė šiandien nėra iki galo suvokta. Jie reiškia daugiau negu sudėta į kelis šimtus sunkiai įskaitomų senoviškos rašomosios mašinėlės mašinraščio puslapių arba į 10 gražiai suredaguotų ir išleistų tomų. Žodžiai „LKB Kronika“ įprasmina Amžinąjį Žodį, kurio šaltinis yra Amžinoji Tiesa“ - norėtųsi, kad šie žodžiai, ištarti dr. Arvydo Žygo, bent retkarčiais atsimuštų į mūsų širdis...

O žmogus, kurio rūpesčiu ir didžiuliu pasiaukojimu, pasaulis skaitė (o gal dar skaito) lietuvių, ispanų, italų, prancūzų, anglų, vokiečių kalbomis apie lietuvių skausmus, pažeminimus, kalėjimus, lagerius dėl tikėjimo – tai kunigas Kazimieras Kuzminskas (1906-1999), gimęs Baluškių km., prie pat Naujamiesčio, Amžinojo poilsio atgulęs Naujamiesčio bažnyčios šventoriuje.

1944-aisiais pasitraukė į Vakarus, 1960 m. – į JAV. Į Lietuvą grįžo 1993 m. Dar spėjo atstatytoje gimtinėje atidaryti LKBK muziejų.

Prieš 15 metų, 1999 spalio 29 d., amžiams sugrįžo savo gimtojon parapijon...

Sunku keliais žodžiais nusakyti kunigo Kazimiero titaniškąjį darbą ir reikšmę Lietuvos laisvei... Bent dėl žinios, kad didieji žmonės neliktų visai ištrinti iš atminties...

Kelios ištraukos iš paties kun. K. Kuzminsko prisiminimų:

„LKB Kronikos“ knygų leidimas dideliais tiražais ir jų siuntinėjimas reikalavo daug lėšų, kurių dar neturėjome. Reikėjo rinkti pinigus, kad galėtume tęsti pradėtą darbą...

Lankydamas Kanados ir Amerikos lietuvių kolonijas, imdavau mėnesinį bilietą važiuoti autobusu – taip kelionės kainuoja daug pigiau. Šitaip keliolika metų važinėdamas, aplankiau dideles lietuvių kolonijas net po keletą kartų.

Lankydamas lietuvių kolonijas, iš anksto žinodavau, pas ką važiuoju ir kokioje šeimoje galėsiu apsistoti. Nuvykęs tuojau eidavau pas lietuvius, susirinkusius kokioje nors lietuvių šeimoje, salėje ar kitose patalpose. Jiems kalbėdavau apie žiaurų tikinčiųjų ir Katalikų Bažnyčios persekiojimą ir apie „LKB Kroniką“, aiškindavau jos reikšmę tautos kovoje dėl laisvės. Suorganizuodavau LKRŠ rėmėjų skyriaus valdybą arba surasdavau nors vieną įgaliotinį, prašydavau aukų „LKB Kronikai“ leisti. Jei kolonijoje būdavo lietuvių radijo programa, mano kalbos įrašus perduodavo radijas.

Po dviejų, trijų ar keturių dienų važiuodavau į kitą artimiausią lietuvių koloniją lankyti lietuvių... Visose lietuvių kolonijose buvo įsteigta 70 skyrių. Jiems buvo siunčiami aplinkraščiai, prašymai rinkti aukas ir platinti siunčiamas „LKB Kronikos“ knygas, daugiausia lietuvių kalba.

Lietuvos Kronikos sąjunga yra lietuvių kalba išleidusi „LKB Kronikos“ 10 tomų, ispanų kalba – tris tomus ir anglų kalba – du tomus. ( Visų išleistų tomų yra 8020 puslapių, tiražas – 75 000 knygų. Jos siunčiamos: anglų kalba – į 72 valstybes, ispanų kalba – į 24 valstybes. Iš viso ją gaudavo 96 valstybių skaitytojai.)

Už išsiųstas „LKB Kronikos“ knygas anglų ir ispanų kalbomis gauta daugiau kaip 800 padėkos laiškų, kuriuose Lietuva laikoma didvyrių tauta, Lietuvos tikinčiuosius ima sau pavyzdžiu ir pasižada melstis, kad greičiau atgautų laisvę ir nepriklausomybę.

Reikia priminti, kad tai yra pasaulinio masto unikumas, nes nė viena komunistų okupuota valstybė neturėjo pogrindžio leidinių, o Lietuva „LKB Kroniką“ leido dviem frontais: Lietuvoje slaptai, o kituose kraštuose – viešai tomais ir keliomis kalbomis.

„LKB Kronikos“ informacijos virto kovos priemone bendroje kovoje už Žmogaus teises. Zimbabvės valstybės Wankie vyskupijos vyskupas Ignatius Prieto Vega: „Dabar iš daugelio šitų pranešimų aš žinau tai, ką anksčiau žinojau tik teoriškai, t.y. kokiais apgaulingais būdais yra prislėgta Bažnyčia komunistiniuose kraštuose“.

JAV vyskupai savo susirinkime 1988 m. lapkričio 17 d. Vašingtone priėmė pareiškimą dėl religinės laisvės Rytų Europoje ir Sovietų Sąjungoje. Tame pareiškime kalbama apie Bažnyčios ir jos tikinčiųjų padėtį Lietuvoje. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje yra apibūdinama kaip tvirtovė prieš sovietų pastangas sunaikinti Lietuvos religinę, kultūrinę ir tautinę – politinę tapatybę. Aptariant religinės laisvės varžymus Lietuvoje, Amerikos vyskupų dokumente pažymima, kad apie juos pastaraisiais metais pasaulio viešąją opiniją plačiai informavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“.

iš Albinos Saladūnaitės Jubiliejinės konferencijos, parengė Lina Kiršaitė