Kalėdinis laiškas tikintiesiems ir kunigams (2004 m.)
2004.12.24    
2004 m. Kalėdos

Mieli Broliai Seserys,

Jėzaus Gimimo dieną angelai linki Jums ramybės. Ir aš, Jūsų vyskupas linkiu Jums Kristaus ramybės, meldžiuos už Jus, laiminu Jus; linkiu meilės, gerumo ir ypatingos Dievo palaimos. Meldžiu, kad Dievas saugotų Jus nuo suklydimų ir skausmo, kad kas rytą pakiltumėte su naujomis jėgomis ir su Jėzumi pradėtumėte kiekvieną naują dieną. O Jėzus sako: „Duodu jums savo ramybę, ne taip, kaip duoda pasaulis“ (Jn 14, 27).

Pasaulis dažnai ramybę ir taiką bando pasiekti ginklu. Štai, paskutinio karo metu sklido kalbos, kad vokiečiai turi slaptą ginklą ir netrukus užvaldys visą pasaulį. Deja, vokiečiai pralaimėjo, taip ir nepagaminę to ginklo.

Ir vis tik tas slaptas ginklas buvo. Antai Dachau koncentracijos stovykla – tikras pragaras. Joje buvo naikinami žmonės. Net Mišių metu benzinu apipurkštas ir padegtas stovyklos kapelionas. Kun. Gereonas Goldmanas suburia grupes kovai tuo „slaptu ginklu“ – priiminėti Švenčiausiąjį, adoruoti ir melstis, melstis už atsivertimus. Jų grupė vis didėja. Velyknaktyje, nors Ostijas laužo į vis mažesnes daleles, – jų pritrūksta. Kunigas prancūzas verkia, pasilenkęs ant tuščios taurės... Ir prasideda sukrečiantys atsivertimai. Stovyklos viršininkas – fanatikas fašistas paryčiui apsikabina stovyklos kryžių ir tiesiog rėkte rėkia. Priėjęs kunigas bando jį guosti, bet šis šaukia: „Ne, paguodos man nereikia! Kunige, negaliu, padėk man melstis“... O prieš Atvelykio Mišias hitlerjugendo vadas netikėtai išeina į priekį ir visai susirinkusiai miniai garsiai išsako savo nuodėmes. Kaliniai verkia sukrėsti, verkia iš džiaugsmo. Daugelio žmonių gyvenimą apšviečia ir pakeičia tas slaptas ginklas – Švenčiausiasis Sakramentas.

O, kad visi krikščionys suprastų, kokią galią jie turi, kokį galingą ir neįveikiamą ginklą! Kiek daug būtų atsivertimų, kiek daug subręstų šventųjų, kiek pašaukimų į kunigystę būtų pažadinta!.. „Tūkstančiai sielų žūsta, nes niekas už jas nesimeldžia“, – dejavo Marija Fatimoje. Dabar gi pasaulyje siautėja mirties kultūra, be galo daug teroro, smurto, žiaurumų, žudynių, sugedimo. Todėl mūsų šventasis Tėvas Jonas Paulius II-sis kviečia visus pasaulio tikinčiuosius prie to slapto ginklo – Švenčiausiojo Sakramento. Todėl jis pradėjo Eucharistijos metus. Jis prašo Jėzų: „Viešpatie, pasilik su mumis!“ (Lk 24,29), nes pasaulis eina į pražūtį. Šv. Tėvas ragina visus žmones sugrąžinti į savo gyvenimą sekmadienį, visada švęsti jį, visus kviečia sąmoningai dalyvauti šv. Mišiose.

Atsiliepdami į šv. Tėvo raginimą, pradėjome Panevėžio katedroje kasdienę Švenčiausiojo adoraciją. Ateikite, atvažiuokite – Katedrą rasite atvirą nuo ryto iki vakaro visas dienas – ištisus metus. Visi kaip vienas savo bažnyčiose sekmadienio adoracijose giedokime „Šventas, Dieve“. Džiaugiamės, kad daug kur rengiamos naktinės adoracijos, taip pat meldžiamasi už pašaukimus ketvirtadieniais ar šeštadieniais. Prašykime Dievą pašaukimų kasdien, dalinkite mūsų išleistą paveikslėlį!

Ir priimkime, priimkime Jėzų šventojoje Komunijoje ne abejingai, bet karšta širdimi, ne iš įpročio, bet su tikru atsivertimu, su pilnu atsigręžimu į Dievą, atsisakydami bet kokios nuodėmės – visko, kas negera; atlikdami išpažintį, nuoširdžiausiai stengdamiesi būti vienybėje su Viešpačiu Jėzumi Švenčiausiame Sakramente.

Kai žmonija žengia į pražūtį, atėjo lemiamas laikas, „išmušė valanda mums pabusti iš miego“ (Rom 13, 11). Tik atsiliepę į Viešpaties ir Bažnyčios kvietimą, pajusime, kaip sako Kalėdų skaitiniai, kad „Viešpats paguos savo žmones, išgelbės“ (Iz 52, 9). Per mūsų pamaldų ir gražų gyvenimą tegu „mato visas pasaulis išganingąjį Dievo veikimą“ (Ps 97, 3). Amen.

Vyskupas Jonas KAUNECKAS