Velykinis laiškas tikintiesiems (2004 m.)
2004.04.30    

2004 m. Velykos

Mieli Broliai Sesės,

sveiki, sulaukę šventų Velykų,


linksmiausios šventės visų, kas tiki!

Šiandien taip džiugu, kad norisi, nuėjus prie kiekvieno namo, giedoti linksmą „Aleliuja“. Norisi sustabdyti kiekvieną praeivį ir jam tarti: „Sustok, žmogau. Kristus prisikėlė! Ar Tu prisikėlei?“ Juk prisikėlimas — mūsų, lietuvių ženklas, mūsų ypatinga savybė. Joks okupantas nepajėgė mūsų sunaikinti — vis prisikeldavome. Nugalėjome kryžiuočių galybę, įveikėme carinę priespaudą, net rašto draudimą ir kruvinąjį komunistų siautėjimą.

„Blogai žinojo lietuvių dvasią tie, kurie tuos tylius valstiečius norėjo padaryti vergais. Lietuvis — tylus, bet jo tyla — geležinė. Jis tyli, bet nepasiduoda, nesilenkia. Lietuvis moka pasakyti „Ne!“ Ir jo „Ne“ — nesulaužomas“, — sako rusų rašytojas Erenburgas (Илья Эренбург).

Lietuvis visada savo laisvę ir tikėjimą gynė krauju.

Vienas Kražių bažnyčios gynėjas parėjo namo sudaužytu, kruvinu veidu. Nusiprausė ir vanduo dubenyje paraudo lyg kraujas. Motina šaukia sūnums: „Žiūrėkite, tėvo kraujas, — kad mes tikėtume ir gyventume!“

Mūsų tėvai ir motinos savo kankinyste paliudijo tikėjimą, o iš mūsų dabartinis pasaulis reikalauja kasdienio liudijimo. Tas kasdienos liudijimas daugeliui sunkesnis už kankinystę, nes šiandien daugiau prarandančių tikėjimą negu anais prievartos laikais. Kartais tiesiog dėl skanesnio duonos kąsnio nepaisoma sąžinės...

Todėl mums turi kalbėti praeities kankiniai. Kas gi neprisimena per pasaulio spaudą nuskambėjusios tokio Stasiuko istorijos lageryje? Stasiukas išbadėjęs, jau visą savaitę neragavęs duonos. Prižiūrėtojas, nuplėšęs nuo jo kaklo medalikėlį, siūlo: „Pasirink! Duonos kepalą ar medalikėlį?“ Stasiukas nedvejodamas ima savo medalikėlį. Sujaudintas jo drąsos, prižiūrėtojas atiduoda ir duoną... O kaip reikia tokio tvirtumo šiandien, dabartinėje laisvėje!

„Jūs pašaukti laisvei. Tiktai šios laisvės vardan nepataikaukite kūnui“, — maldauja apaštalas Paulius (Gal 5, 13). „Atgavę laisvę per dideles kančias, neleiskite, kad toji laisvė būtų nuvertinta, vaikantis malonumų, turto, klaidingų idealų, — ragina mus šv. Tėvas. — Brangūs pasauliečiai, tik nepasiduokite dabarties iššūkiams. Neleiskite pašalinti Dievą iš Jūsų gyvenimo“ (laiškas pasauliečių Kongreso Kijeve metu).

Stokojant kunigų ir vienuolių, šv. Tėvas pabrėžia: „Atėjo pasauliečių metas. Brangūs pasauliečiai, tik Jūsų entuziazmas gali išsaugoti tikėjimą ir prikelti žlugusius“. Garsusis K. Raneris (Karl Rahner) mato tik dvi ateities galimybes: „Arba ateities krikščionis bus mistikas (giliai tikintis), arba ateityje krikščionybės nebebus“. Tad su apaštalu Pauliumi kviečiame: „Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse“ (Kol 3, 1). Jūsų gilus dvasinis gyvenimas, Jūsų karšta malda, Jūsų gražus pavyzdys teprikelia visą Lietuvą. Amen.