Anykščių dekanatas Alanta   •   Andrioniškis   •   Anykščiai   •   Burbiškis   •   Dabužiai   •   Debeikiai   •   Inkūnai   •   Raguvėlė   •   Skiemonys   •   Surdegis   •   Svėdasai   •   Traupis   •   Troškūnai   •   Viešintos
Alantos Šv. apaštalo Jokūbo parapija
Bažnyčios g. 3, Alanta
LT-33312 Molėtų r.
Tel. (383) 5 81 30

Dvasininkai

Kleb. Sigitas SUDENTAS
1964 03 02 * 1989 05 28 * 2002 09 20
Mob. tel.: (698) 7 77 55

Pamaldos

Sekmadieniais: 10 val.
Šiokiadieniais: 10 val.

Atlaidai ir šventės

Šv. Jokūbo (titulo) atlaidai liepos 28 d. 10.00 val.
Šv. Jėzaus Širdies – III penktadienį po Sekminių (keliama į artimesnį sekmadienį)
Švč. M. Marijos Rožančinės – spalio 7 d. (keliama į spalio I sekmadienį), 10, 12 val.

Apie bažnyčią

Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia yra Molėtų rajone, Alantos miestelyje, prie Anykščių – Molėtų kelio, Virintos dešiniajame krante. Mūrinė. Pastatyta 1909 m. Neoromaninė.

Pirmoji Alantos bažnyčia ar koplyčia pastatyta apie 1504 m. Jokūbas Astikas Alantos bažnyčiai 1534 m. dovanojo Dapkūniškių palivarka su smukle, dešimtinę iš dvaro ir kitų žemių. Jurgis Astikas 1575 m. vietoj dešimtinės bažnyčiai dovanojo naujų žemių. Per 1656 m. marą visi Alantos kunigai išmirė. Tada bažnytinius reikmenis pasiemė dvaras. Didysis altorius išvežtas į Kavarsko bažnyčią. 1658 m. vėl paskirtas kunigas. 1675 m. bažnyčia buvo kryžminio plano, be bokštų, su dviem šoninėmis koplyčiomis, kurių viena restauruota, kita sena, apleista. Bažnyčia laikinai dengta šiaudais (čerpių stogą nuardė Kristupas Radvila ir jomis apdengė Biržų rotušę ). Altarijai 1682 m. dovanoti Džiugų ir Liucūnų kaimai. Klebonijai 1818 m. priklausė Duobinių ir Kazlų kaimai. Klebono Antano Mažeikos rūpesčiu bažnyčia 1827 m. pailginta, vėliau perstatyti altoriai.

1903 m. patvirtintas naujos mūrinės bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 37 396 rb.). Iki 1909 m. išmūryta bažnyčia, ištinkuota presbiterija, pastatytas senosios bažnyčios altorius ir pradėtos laikyti pamaldos. Statyba rūpinosi klebonas Domininkas Vainauskis. Bažnyčia įrengta po Pirmojo pasaulinio karo. 1915 m. vokiečiai pasiėmė vargonų metalines dalis. 1921 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. 1929–1931 m. persatyti altoriai. Klebono Adomo Vyšniausko rūpesčiu 1937 m. meistrai Benediktas ir Pranas Zakarkos atnaujino ir perdažė bažnyčios vidų, koplyčiai nutapė paveikslų. 1944 m. apardyti bokštai, sienos. Vėliau bažnyčia suremontuota. Klebonas Konstantinas Šimašis (1888–1955) 1951 m. suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti.

Bažnyčia neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, halinė, su pusapskrite apside, dviem 51 m aukščio fasado bokštais. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro.