Anykščių dekanatas Alanta   •   Andrioniškis   •   Anykščiai   •   Burbiškis   •   Dabužiai   •   Debeikiai   •   Inkūnai   •   Raguvėlė   •   Skiemonys   •   Surdegis   •   Svėdasai   •   Traupis   •   Troškūnai   •   Viešintos
Surdegio Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija
Surdegis
LT–29311 Anykščių r.

Dvasininkai

Adm. kan., teol. lic. Saulius FILIPAVIČIUS (Troškūnai)


Koplyčia:Papilių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų

Pamaldos

Sekmadieniais: 13 val.

Atlaidai ir šventės

Šv. Dvasios atsiuntimo (Sekminės)
Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų – rugpjūčio 15 d.
Šv. Barbora – gruodžio 4 d. (keliama į gruodžio I sekmadienį)

Apie bažnyčią


Rašytiniuose šaltiniuose minima, jog 1510 m. vietinis dvarininkas Bogdanas Ščytas-Staveckis pastatė medinę Surdegio koplyčią, o gal ir bažnyčią, tik nežinia, ar ji buvo katalikų, ar stačiatikių, ar unitų. 1530 m. šalia koplyčios šaltinėlio apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Todėl ten buvo pastatyta Švč. Trejybės bažnyčia. Vėliau maldos namai buvo perduoti vienuoliams bazilionams, po 1596 m. Brastos bažnytinės unijos Surdegio bazilionai tapo unitais. Senajai medinei koplyčiai sudegus, apie 1780 m. dvarininkas Ksaveras Siesickis pastatė Surdegyje medinę katalikų bažnyčią.
Dabartinės bažnyčios pastatas buvo pastatytas apie 1812 m. už Rygos (Latvija) stačiatikių aukas. 1832 m. carinės Rusijos valdžia panaikino uniją ir Surdegio bažnyčią pavertė stačiatikių cerkve. Vienuolyne nuo XIX a. vidurio veikė prasižengusių Rusijos šventikų pataisos namai, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje – berniukų prieglauda ir mokykla.
Nors stačiatikiai XIX a. aktyviai vykdė rusifikavimo politiką, tarp vietinių gyventojų jie neturėjo autoriteto, Surdegyje neatsirado stačiatikių šeimų. 1915 m., artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui, rugpjūčio mėnesį vienuoliai stačiatikiai su visu turtu pasitraukė į Rusiją, vienuolynas buvo paliktas likimo valiai.
1917 m. vokiečių administracija Surdegio bažnyčią su buvusio vienuolyno pastatais atidavė katalikams. Į Surdegį paskirtas kunigas filialistas Matas Nakas netrukus ją pašventino Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulu.
1923 m. Surdegio kaime buvo 39 sodybos – 282 gyventojai. 1923 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 534,17 ha žemės.
Bažnyčia iki 1926 metų priklausė Telšių (Žemaičių) vyskupijai. 1926 metų balandžio 4 dieną Popiežiaus Pijaus XI Apaštaline konstitucija įsteigta Panevėžio vyskupija. Surdegio bažnyčia priskirta Panevėžio vyskupijai.
Bažnyčia stačiakampio plano, su priestatais, vienabokštė. Šventoriaus tvora metalinė, su mūriniais stulpais.