Panevėžio-Krekenavos dekanatas Anciškis   •   Berčiūnai   •   Ėriškiai   •   Krekenava   •   Lėnas   •   Naujamiestis   •   Panevėžio katedra   •   Panevėžio Švč. Trejybės   •   Ramygala   •   Truskava   •   Uliūnai   •   Upytė   •   Vadokliai   •   Vadaktėliai   •   Velžys
Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčia
Berčiūnai
LT–38052 Panevėžio r.

Dvasininkai

Rekt., teol. lic. Algirdas DAUKNYS
El. paštas: algirdas.dauknys@gmail.com

Pamaldos

Sekmadieniais: 14 val.
Šeštadieniais: vasarą pagal susitarimą

Atlaidai ir šventės

Gedulo ir vilties diena – birželio 13 d., 18 val. Šv. Mišios ir Kryžiaus kelias
Didįjį Penktadienį – 12 val. Kryžiaus kelias

Apie bažnyčią

Berčiūnai

Berčiūnų miestelis Panevėžio priemiestyje su parku ir gražiomis Nevėžio bei Sonžilos pakrantėmis ir mišku urėdo Jono Kasperavičiaus pastangomis tapo kurortu. Kadangi jame daugelis miestiečių čia praleisdavo sekmadienius ir šventadienius, nuo 1930m. Panevėžio katedros kunigai pradėjo aukoti šventadieniais šv. Mišias kurorto parke po atviru dangumi. Kartais, esant blogam orui, šv. Mišios buvo aukojamos Panevėžio paštininkų viloje ar seserų vienuolių namų verandoje. Pagaliau buvo įrengta koplyčia Panevėžio vyskupo viloje.

1937m. susikūrė komitetas Berčiūnų bažnyčios statybai. Tam tikslui iš valdžios gautas žemės sklypas prie geležinkelio stoties. 1938m. vasarą audra išvartė daug storų medžių. Susidarė galimybė pigiai nupirkti miško medžiagos bažnyčios statybai, o vyskupijos kurija paaukojo daug pušų, kurios buvo išvirtusios jos sklype.

Pirmoji mūrinė bažnyčia Berčiūnuose pradėta statyti 1939 – 1940 metais. Bažnyčios projektą paruošė architektas Jonas Mulokas (1907–1983). Sovietinė okupacija ir prasidėjęs karas sutrukdė bažnyčios statybą. Tačiau turimos medžiagos netekimo pavojus skatino statyti. 1941m. rudenį pašventinti bažnyčios pamatai ir pradėta statyti Švč. Jėzaus bažnyčia (norėta, kad titulas Švč. Jėzaus Širdies - tais metais birželio 14d. – primintų pirmuosius lietuvių trėmimus. 1944m. bažnyčia baigta statyti – nedidelė (17x12m), daili, mūrinė, balta, raudonu čerpių stogu. Gotiško stiliaus Berčiūnų bažnyčia aukštu su vienu bokštu kairiajame šone puošė visą apylinkę. Ją puošė tautinės ir religinės dvasios Stasio Ušinskio (1905–1974) vitražai: centrinis ir languose. Centrinis vaizdavo bažnyčios globėją – Jėzaus Širdį.

Bažnyčia buvo pašventinta, tačiau jos statyba nebaigta. Atsitraukdami vokiečiai 1944 m. susprogdino šalia jos buvusius karinių sviedinių sandėlius. Pokario metais komunistiniai okupantai ją uždarė. Vitražai ir kitas inventorius išdalinti kitoms bažnyčioms (didysis vitražas patalpintas Krekenavos Švč. M. Marijos dangun ėmimo bažnyčioje). Berčiūnų kurorte įkūrė pionierių-komjaunimo stovyklą. 1957m. rudenį koplyčia stovyklos viršininko Trofimovo įsakymu susprogdinta. Po kelių metų stovyklos viršininkas Trofimovas čia pat stovykloje pasikorė. 1989m., prasidėjus Lietuvoje atgimimui, stovykla gražinta Bažnyčiai, joje įsikūrė ateitininkų stovykla. Ateitininkų iniciatyva 1990m. pradėta rūpintis naujos bažnyčios Berčiūnuose statyba.

Naujoji Berčiūnų Tautos kankinių bažnyčia tuometinio Naujamiesčio klebono ir Ateitininkų Federacijos vicepirmininko R.Gudelio rūpesčiu buvo pradėta statyti 1994 m. kitoje vietoje, prie įvažiavimo į stovyklą, už Sanžilės tilto. Pastatyta 1997 m. (architektas A.Šironas). Nuo jos iki senosios bažnyčios pamatų nusidriekė keturiolikos Kryžiaus kelio stočių – koplytstulpių. Šį įspūdingą koplytstulpių ansamblį kūrė meistrai A.Teresius, A.Varžinskas, M.Būga. Ant senosios bažnyčios griuvėsių iškilo skulptoriaus Antano Kmieliausko iškaltas didingas paminklas “Kristaus prisikėlimas”. Į naująją bažnyčią sugražintas St. Ušinsko vitražas “Jėzaus Širdis”, pokario metais buvęs Krekenavos bažnyčioje.