Pasvalio dekanatas Daujėnai   •   Grūžiai   •   Gulbinėnai   •   Joniškėlis   •   Kyburiai   •   Krikliniai   •   Krinčinas   •   Pasvalys   •   Pumpėnai   •   Pušalotas   •   Saločiai   •   Skrebotiškis   •   Vaškai
Saločių Šv. Juozapo parapija
Mūšos g. 1, Saločiai
LT–39423 Pasvalio r.

El. paštas:salociu.parapija@gmail.com

Dvasininkai

Kleb. ats. kpt. Jonas TAMOŠIŪNAS
1972 05 24 * 1996 05 26 * 2013 10 02
Mob. tel. (613) 91 910

Pamaldos

Sekmadieniais: 11 val.
Šeštadieniais: 11 val.
Šiokiadieniais išskyrus pirmadienį - 8 val., gegužę - 18 val.

Atlaidai ir šventės

Šv. Juozapo (ir gavėnios rekolekcijos) – kovo 19 d. (keliama į sekmadienį po 19 d.)
Šv. Antano – birželio 13 d. (keliama į sekmadienį po 13 d.)
Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo ir advento rekolekcijos – gruodžio 8 d. (keliama į sekmadienį po 8 d.)
Šv. Mykolo arkangelo – rugsėjo 29 d. (keliama į sekmadienį po 29 d.)

Apie bažnyčią

Šv. Juozapo bažnyčia yra Pasvalio rajone, Saločių miestelyje, Mūšos g. l, Mūšos upės kairiajame krante. Mūrinė. Įrengta 1945 m.

1514 m. Barbora Pečkaitė įsteigė parapiją ir jai paskyrė žemės ir miško. Ji ir jos įpėdiniai Liutkai įsipareigojo išlaikyti kleboną, kasmet skirdami jam 5 kapas grašių. 1528 m. Albertas Kmita turtus padidino. Klebonas iš dvaro gaudavo įvairių privilegijų, už tai turėjo išlaikyti mokytoją arba klieriką.

Pirmoji Saločių bažnyčia buvo maža, medinė. XVI a. antrojoje pusėje Biržų Radvilos atėmė katalikų parapijos turtus, bažnyčią sugriovė ir jos vietoje pastatė reformatų maldos namus. 1632 m. katalikai iškėlė Radvilai bylą ir ją laimėjo. Apie 1644 m. pastatyta katalikų bažnyčia. Jai paskirtas Tauprių kaimas. Apie 1755 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1835 m. atnaujinta. 1841 m. Saločiuose gyveno 4 kunigai, klebonas valdė 8 valakus žemės. Klebonas Orlauskas gavo Kauno gubernatoriaus leidimą remontuoti bažnyčią. Remonto pretekstu jis 1873 m. pastatė naują medinę. 1879 m. ją konsekravo pavyskupis Aleksandras Beresnevičius. Kauno gubernatorius 1887 m. leido apmūryti kapines. 1911 m. įsteigtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Klebonas Aleksandras Štombergas 1926–1928 m. bažnyčią atnaujino ir sutvirtino. 1944 m. liepos 26 d. ji sudegė, išsilydė varpinės varpas.

Administratorių kunigų Kazimiero Pukenio ir Antano Balio rūpesčiu bažnyčia 1945 m. įrengta mūrinėje dviaukštėje klebonijoje. Šventoriuje palaidotas klebonas A. Štombergas.