Utenos dekanatas Biliakiemis   •   Daugailiai   •   Daunoriai   •   Leliūnai   •   Pakalniai   •   Spitrėnai   •   Sudeikiai   •   Tauragnai   •   Utenos Dievo Apvaizdos   •   Utenos Kristaus Žengimo į dangų   •   Užpaliai   •   Vyžuonos
Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapija
Vytauto a. 1
LT–28242 Utena
Tel. (389) 5 57 45
Svetainė: www.utenosbaznycia.lt

Dvasininkai

Kleb. Kęstutis PALEPŠYS
1972 05 17 * 2003 03 01 * 2012 07 16
Mob. tel. (686) 6 14 37
El. paštas: palepsys@gmail.com

Vik. mgr. Aivaras KECORIUS
1981 12 26 * 2007 07 14 * 2015 06 08
El. paštas: a.kecorius@gmail.com

Koplyčia Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės (šv. Mišios sekmadieniais 14 val.

Pamaldos

Sekmadieniais: 9, 11, 18 val.
Šeštadieniais: 9, 11, 18 val.
Šiokiadieniais: 8, 18 val.

Atlaidai ir šventės

Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo – gruodžio 8 d. (keliama į artimesnį sekmadienį)
Kristaus Žengimo į dangų (Šeštinės)
Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) – rugpjūčio 15 d.

Apie bažnyčią

Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia yra Utenoje, Vytauto a. 4, Utenėlės kairiajame krante. Plytų mūro. Pastatyta 1884 m. Istoristinė.

Pirmoji Utenos bažnyčia minima 1500 m. Jai 1522 m. paskirta dešimtinė iš Utenos ir Užpalių dvarų. Iki XVIII a. pradžios Utenos ir Užpalių bažnyčios ir parapijos turėjo bendrą kleboną. 1777 m. minima parapinė mokykla. 17...???Utenos bažnyčiai priklausė miestelio jurisdika, Utenėlės ???? palivarkas (7 valakai žemės) ir palivarkas Dusetų parapijoje (13 valakų). 1796-1802 m. klebono Tado Milašiaus rūpesčiu ir iš dalies jo lėšomis pastatyta nauja medinė architekto S. Lukoševičiaus projektuota bažnyčia. 1865 m. pastatyta mūrinė varpinė. 1866 m. atnaujinta bažnyčia. Ji ir klebonija 1879 m. gegužės 31 d. sudegė. Pamaldos laikytos kapinėse pastatytoje medinėje stoginėje. 1879 m. atstatyta klebonija, vėliau paversta prieglauda.

1858-1869 m. Utenoje klebonavo prelatas Otonas Praniauskas. Jis sakė pamokslus ir giedojo lietuviškai. 1869-1896 m. klebonavo Adomas Vyšniauskas. Jo rūpesčiu 1882-1884 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1898 m. gegužės 28 d. ją konsekravo vyskupas Gasparas Girtautas. 1899 m. įrengti 12 registrų vargonai. 1900 m. pastatytas didysis altorius. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsigyti 3 varpai, 1915 m. išvežti j Rusiją (po karo 2 varpai grąžinti, l jų suskilęs ir netinkamas naudoti).

1905 m. įkurtas „Saulės" draugijos skyrius, įsteigta lietuviška mokykla, 1908-1913 m. vikaru buvo Jonas Švagždys. Jis steigė draugijas, būrelius, rengė vakarus, skaitė paskaitas, pastatė parapijos namus, įrengė salę su scena. Vėliau lietuvišką veiklą tęsė kunigai: Pranciškus Turauskas (palaidotas šventoriuje), Vladas Butvila („Saulės" gimnazijos kapelionas ir direktorius), Pranas Gineitis. Ilgamečio klebono Jono Asminavičiaus rūpesčiu 192??? m. kapitališkai suremontuota bažnyčia; sutvarkyti parapijos pastatai. 1940-1944 m. klebonavusio Petro Raudos (1894-1974), kuris palaidotas šventoriuje) iniciatyva įrengtos klausyklos. 1979 m. restauruotas didysis altorius, kiti suremontuoti.

Bažnyčia istoristinė, graikiško kryžiaus plano (35x33 m), su penkiasiene presbiterija, pusapskritėmis koplyčiomis, dvibokštė, su kupolu. Vidus 3 navų. Yra 4 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi mūrinė varpinė.