Utenos dekanatas Biliakiemis   •   Daugailiai   •   Daunoriai   •   Leliūnai   •   Pakalniai   •   Spitrėnai   •   Sudeikiai   •   Tauragnai   •   Utenos Dievo Apvaizdos   •   Utenos Kristaus Žengimo į dangų   •   Užpaliai   •   Vyžuonos
Leliūnų Šv. Juozapo parapija
Kauno g. 19, Leliūnai
LT–28361 Utenos r.
Tel. (389) 60 889
Interneto svetainė: www.leliunuparapija.lt

Dvasininkai

Adm. mgr. Alfredas PUŠKO
1978 04 02 * 2006 02 18 * 2008 08 08
Mob. tel.: (687) 1 37 94
El. paštas: alfredas.pusko@gmail.com

Pamaldos

Sekmadieniais: 11 val.
Šiokiadieniais 9.00 val. (gegužės ir spalio mėn. - 18 val.)
Šeštadieniais pagal sutarimą.

Atlaidai ir šventės

Šv. Juozapo – kovo 19 d. (keliama į artimesnį sekmadienį)
Šv. apašt. Petro ir Povilo – birželio 29 d. (keliama į artimesnį sekmadienį)
Šv. Mykolo arkangelo – rugsėjo 29 d. (keliama į artimesnį sekmadienį)

Apie bažnyčią

Šv. Juozapo bažnyčia yra Utenos rajone, Leliūnų miestelyje, Kauno g. Plytų mūro. Pastatyta 1905 m.

Istorijos šaltiniuose Leliūnai minimi nuo XVII a. Pirmoji Romos katalikų bažnyčia pastatyta 1698 m. Tačiau ilgesnį laiką parapijos nebuvo. Tada Leliūnai priklausė Vyžuonų parapijai. 1788 m. Juozas Pomarnackas, Leliūnų dvaro savininkas, pastatė antrą medinę 12x28 m² ploto bažnyčią. Ji buvusi kryžiaus formos, bokštelyje kabojęs signatūrinis varpelis. Iš lauko pusės lentomis apmušta, viduje Šv. Juozapo su kūdikėliu Jėzumi altorius. Medinėje varpinėje kabojo trys varpai.

Antroji bažnyčia supuvo, ir klebonas kun. Antanas Masaitis senos bažnyčios vietoje 1901 07 16 pašventino kertinį naujos mūrinės bažnyčios akmenį ir pamatus. Bažnyčia statyta 1901–1905 m. Ji mišrios architektūros su gotiškais, romaniškais ir to laiko moderniškais elementais. Projekto autorius - Pakalnių dvaro savininkas ir inžinierius Kulieša. Statė latvis Anzolis. Plytos degtos Leliūnų ir Sungailiškių dvaruose. Bažnyčios ilgis – 37,5 m, plotis – 21,5 m, sienų aukštis – 15 m, bokšto su kryžiais – 51 m. Dekoravo dailininkai Stakauskas ir Novakauskas. Didžiosios durys ąžuolinės, kitos – pušinės, langų rėmai geležiniai. Trys altoriai ąžuoliniai. Sakykla gotikinio stiliaus. Vargonai nuo 1913 m., dviejų klaviatūrų, su 21 balsu, gaminti Karaliaučiuje Brunono Goebelio dirbtuvėje. Vieni pirmųjų pneumatinių vargonų Lietuvoje.

Iki 1931 m. buvo 3 varpai. 1931 m. žaibas trenkė į bažnyčios bokštą, ir varpai nukrito. Du varpai sudužo, liko mažesnis. 1940 m. varpai perlieti, tačiau vieną okupantai išsivežė. Metrikų knygos pradėtos vesti 1794 m. 1794–1827 m. jie rašyti lotyniškai, 1828–1848 m. – lenkiškai, 1849–1816 m. – rusiškai, 1917–1918 m. – lotyniškai, o nuo 1920 m. lietuviškai. Sovietinės okupacijos metu metrikų knygos buvo atimtos.

Iš Leliūnų klebonų ypač minėtinas kan. Antanas Masaitis, į Leliūnus atkeltas 1899 m. Jis pastatė naują mūrinę bažnyčią, kitus parapijos pastatus, įkūrė lietuvišką knygyną. Kun. Masaitis Leliūnų klebonu buvo pusę šimto metų. Mirė 1938 m. ir buvo palaidotas Leliūnų šventoriuje.