Zarasų dekanatas Dusetos   •   Degučių koplyčia   •   Baltriškės   •   Antalieptė   •   Antazavė   •   Aviliai   •   Imbradas   •   Salakas   •   Švedriškė   •   Vajasiškis   •   Zarasai
Salako Švč. M. Marijos Sopulingosios parapija
Bažnyčios g. 20
Salakas
LT–32007 Zarasų r.
Tel.: (385) 5 93 50

Dvasininkai

Kleb. Egidijus VIJEIKIS
1971 11 21 * 1996 07 13 * 2012 07 16
Mob. tel. (699) 3 31 67
El. paštas: evijeikis@zebra.lt

Pamaldos

Sekmadieniais: 12 val.
Šiokiadieniais: 18 (žiemą – 17) val.

Atlaidai ir šventės

Šv. apašt. Petro ir Povilo – birželio 29 d. (keliama į paskutinį birželio sekmadienį)
Švč. M. Marijos Sopulingosios (titulo) – rugsėjo 15 d.
Misijų diena – spalio III sekmadienį

Apie bažnyčią

Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia yra Zarasų rajone, Salako kaime, Bažnyčios g. 28, 13 km į Šiaurės vakarus nuo Dūkšto. Akmenų mūro. Pastatyta 1911 m. Neoromaninio stiliaus, turi neogotikos bruožų.

Tauragnų valsčius, kuriam priklausė ir Salako apylinkės, 1387 m. dovanotas Vilniaus vyskupui. Mikalojus Petkevičius 1496 m. Salako parapijai dovanojo 3 valstiečius su žemėmis. Salako bažnyčia minima ir 1522 m. Nauja pastatyta 1674 m.

1714 m. Salake nupirkti 4 sklypai ir dovanoti reguliariesiems atgailos kanauninkams. 1721 m. jiems dovanotas Narbutiškiu. palivarkas su 22 kaimais, pastatytas vienuolynas ir bažnyčia. Vienuoliai administravo ir parapijos bažnyčią. Rusijos valdžia vienuolyną 1832 m. uždarė, pastatus nusavino. Po 1837 m. bažnyčia nugriauta.

Apie 1740 m. pastatyta nauja parapinė bažnyčia. Jai 1871 m. pakeisti sienojai. 1781 m. minima parapinė mokykla. Salako parapija su Dūkšto ir Vajasiškio filijomis 1849 m. priskirta Žemaičių vyskupijai. 1857 m. pastatyta mūrinė varpinė, įrengtos Kryžiaus kelio stotys. 1862-1865 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji 1905 m. sudegė, apdegė varpinė, 4 varpai nukrito. Sudegė dalis parapijos archyvo. 1906 m. patvirtintas inžinieriaus Ignoto Morgulco mūrinės (tašytų akmenų) bažnyčios projektas. 1907 m. gautas vidaus reikalų ministro leidimas statyti. Darbus prižiūrėjo inžinierius Nikolajus Andrejevas, statyba rūpinosi klebonas Antanas Kryžanauskas (Salako klebonu paskirtas 1903 m.). 1911 m. į bažnyčios bokštą įkelti varpai, kuriuos per Pirmąjį pasaulinį karą išsivežė vokiečiai. 1914 m. įrengti vargonai, pagaminti Karaliaučiuje. 1915 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Klebonas A.Kryžanauskas suorganizavo bažnytinį chorą, Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrių, platino spaudą, šelpė moksleivius. 1918 m. klebonas tapo Žemaičių vyskupijos kanauninku, 1919 m. suimtas ir išvežtas į Daugpilio, vėliau į Smolensko kalėjimą (į Lietuvą grįžo 1920 m.}. Suėmus kleboną, klebonija apiplėšta, sunaikinti archyvo likučiai. 1927 m. įsigyti 3 nauji varpai. Bažnyčią remontavo klebonas Antanas Stanionis (Salake klebonavo nuo 1935 m.). 1944 m. sugriauta aukščiausioji (medinė) bažnyčios bokšto dalis, sužalotas akmeninis viršus; sunaikintas bažnyčios stogas, sužaloti zakristijų stogai. Griūvant bokštui, nukentėjo ir bažnyčios vidus, ypač vargonai. Po karo klebono Jono Morkvėno ir parapijiečių iniciatyva bažnyčia iš dalies suremontuota., 1947 m. sutaisytas stogas. Pagal architekto A.Panavo ir konstruktoriaus V.Bagočiūno projektą 1989 m. atstatytas bokštas.

Bažnyčia neoromaninio stiliaus, turi neogotikos bruožų, stačiakampio plano, bazilikinė, su pusapskrite apside, 2 Šoninėmis zakristijomis, vienabokštė. Vidus 3 navų. Yra 3 altoriai. Navas dengia kryžminiai skliautai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šventoriuje palaidotas klebonas Stanislovas Masilionis (1908–1955; 1945–1955 m. kalintas), kanauninkas Jonas Asminavičius (1885–1966).