Zarasų dekanatas Dusetos   •   Degučių koplyčia   •   Baltriškės   •   Antalieptė   •   Antazavė   •   Aviliai   •   Imbradas   •   Salakas   •   Švedriškė   •   Vajasiškis   •   Zarasai
Zarasų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija
Bažnyčios g. 3
32132 Zarasai
Interneto svetainė: www.zarasuparapija.lt

Dvasininkai

Kleb. dek. Remigijus KAVALIAUSKAS
1966 03 21 * 1992 03 22 * 2003 06 02
Bažnyčios g. 2, LT-32131 Zarasai
Tel./faks. (385) 5 22 90
Mob. tel. (687) 5 79 69
El. paštas:kavaliauskas@gmail.com

Vik. mgr. Dainius MATIUKAS
1982 02 19 * 2008 08 10 * 2015 06 08
Bažnyčios g. 2, LT-32132 Zarasai
Mob. tel.: (679) 6 82 46
El. paštas: dainius.matiukas@gmail.com

Koplyčios: Degučiuose, Zarasų ligoninėje ir Zarasų soc. globos namuose

Pamaldos

Sekmadieniais: 10, 12 val.
Šeštadieniais: 10, 18 val.
Pirmadieniais 18 val., antradieniais-penktadieniais 8, 18 val.

Atlaidai ir šventės

Šv. Antano – birželio 13 d. (keliama į sekmadienį po 13 d.) 10, 12 val.
Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Žolinė, titulo) – rugpjūčio 15 d., 9, 10, 12 val.
Švč. M. Marijos Gimimo – rugsėjo 8 d., 10, 12, 19 val.
Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo – gruodžio 8 d., 10, 12, 18 val.

Apie bažnyčią

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra Zarasuose, Bažnyčios g. 3. Tinkuoto mūro. Pastatyta 1878 m. Neobarokinė.

Zarasai 1387–1795 m. buvo Vilniaus vyskupo valda. 1508 m. minima bažnyčia. 1522 m. patvirtinta Zarasų altarijos fundacija. Klebonui 1530 m. dovanotas palivarkas ir 12 valstiečių kiemų. 1610 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1655 m. sudegė, iki 1674 m. atstatyta. 1702 m. sudegė klebonija su bažnyčios archyvu. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Sena medinė bažnyčia buvo begriūvanti, todėl 1837 m. joje uždraustos pamaldos. Pastatyta laikina stoginė buvo neišvaizdi. Vyskupas Motiejus Valančius 1851 m. įsakė ją nugriauti ir pastatyti kitą laikiną bažnyčią.

Upytės apskrities matininkas Fiodorovas 1837 m. parengė mūrinės bažnyčios projektą, bet jį reikėjo perdaryti. Caras jo vardu pavadinto apskrities miesto (Zarasai 1836–1918 m. oficialiai vadinti Novoaleksandrovsku) bažnyčios statybai leido skirti paskolą. 1840 m. paimta 4000, 1843 m. – 6000 rb. Iš bažnyčiai skirtų statybinių medžiagų klebonas Aleksandras Stanevičius pastatė malūną ir alaus daryklą. Išmūrijus bažnyčios pamatus ir 3 sienas iki langų, 1844 m. darbai sustojo, nes pritrūko lėšų. 1849 m. parengtas naujas bažnyčios projektas. Paaiškėjo, kad bažnyčia pradėta statyti iš netinkamų plytų. 1862 m. baigus statybą, 1869 m. sienose atsirado 12 plyšių. Sienų trūkinėjimo priežastis 1874 m. nustatinėjo architektas Ustinas Golinevičius. Klebono Prano Stašausko rūpesčiu bažnyčia 1878 m. suremontuota: mediniai pamatai pakeisti mūriniais, suveržtos sienos ir bokštai, už taisyti plyšiai, išdažytas vidus. 1906 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Gasparas Girtautas.

Už palankumą 1863 m. sukilėliams klebonai J.N arkevičius ir Mykolas Skorupskis (pastarasis bažnyčioje panaikino lietuviškas giesmes ir lietuviškus pamokslus) ištremti į Sibirą.

Klebonas kanauninkas Juozas Mazūras 1935 m. bažnyčią suremontavo ir nudažė. 1941 m. birželio 24 d. raudonarmiečiai apšaudė bažnyčią ir sužalojo jos bokštą. Klebonas Stasys Baltrimas suimtas ir išvežtas, dingo be žinios. 1941–1945 m. klebonavęs Jonas Nagulevičius (1900–1992) suremontavo bažnyčią, atstatė ūkinius trobesius, pastatė prieglaudą. Klebonas Stanislovas Kristanaitis (1912–1980) 1950–1956 m. kalintas.

Bažnyčia neobarokinė, stačiakampio plano (38x24 m), dvibokštė, trinavė. Turi 3 altorius. Šventoriaus tvora akmenų mūro.