Marija:  Yra Septynių didžiųjų nuodėmių sąrašas. Tačiau ar tos didžiosios nuodėmės savaime yra sunkios ir padarius kurią iš jų (ar kelias) jau negalima priimti Komunijos iki bus prieita Išpažinties? Pavyzdžiui, jei persivalgai, ar tai sunki nuodėmė? Kada tai yra sunki, o kada - lengva nuodėmė?

Kun. Albertas Kasperavičius:  Mes, katalikai, atsakymą į Jūsų klausimą galime rasti Katalikų Bažnyčios Katekizme. Mūsų vadinamos "didžiosios nuodėmės" pačios savaime dar nebūtinai yra sunkios. Mus, lietuvius katalikus, gal kiek klaidina pats terminas "didžioji nuodėmė", taikomas septynioms Jūsų minėtoms ydoms. Katalikų Bažnyčios Katekizmas apie jas kalbėdamas paaiškina taip: "Didžiosiomis jos vadinamos dėl to, kad iš jų kyla kitos nuodėmės, kitos ydos"( KBK1866). (Čia verta pastebėti, kad internetinėje Katekizmo versijoje randame kiek pakoreguotą tekstą, šias nuodėmes nusakant "pavojingiausiomis [didžiosiomis] nuodėmėmis".) Taigi, turime reikalą ne su nuodėmių "didumu" ar sunkumu, bet su nuodėmių kaip piktžolių šaknimis. Kada nuodėmė būna sunki, o kada lengva, Katalikų Bažnyčios Katekizmas atsako kitoje vietoje: "Kad nuodėmė būtų sunki, reikia drauge trijų sąlygų: „Sunki yra kiekviena nuodėmė, kurios objektas yra svarbus dalykas, ir kuri padaroma visiškai sąmoningai ir laisvai." (KBK1857); "Lengvoji nuodėmė padaroma tada, kai dorinio įstatymo nuostatų nesilaikoma nesvarbiame dalyke arba kai tam įstatymui nepaklūstama svarbiame dalyke, bet be visiško pažinimo ar be visiško pritarimo."(KBK1862). Jei norėtumėte detalesnio paaiškinimo, kviečiu atsiversti Katalikų Bažnyčios Katekizmo tolesnius numerius. Internete visą Katekizmo tekstą galite rasti www.katekizmas.lt. Jūsų minėtoms septynioms nuodėmėms yra priešpastatomos septynios dorybės, tad raginu vardan Jėzaus meilės jas ugdyti ir taip atrasti sielos džiaugsmą ir ramybę.

Milda:  Sveiki,noriu Jūsų paklausti, kaip katalikui, meldžiantis "Tėve mūsų", dera sudėti rankas? Ne taip seniai buvome mokomi, kad reikia rankas laikyti delnais į viršų- kaip Dievui visiško atvirumo ženklą. Neseniai išgirdau, kad taip jau lyg ir nebedera? Kas tai- oficialūs Bažnyčios nurodymai ar tik atskirų žmonių nuomonė? Ačiū, jei atsakysite.Milda

Kun. Albertas Kasperavičius:  Bažnyčios mintis yra tokia: meldžiasi visas žmogus. Tad maldoje meldžiamės ne vien širdimi, protu, lūpomis, bet ir visa kūno kalba. Atsakydamas į jūsų klausimą noriu išskirti vadinamą privačią arba asmeninę maldą, ir viešą arba liturginę maldą. Dalyvaudama pamaldose, kai švenčiama liturgija, derėtų kad kalbėdama "Tėve mūsų", kaip ir visose apeigose, sektum tos besimeldžiančios bendruomenės aktyvių pamaldų dalyvių papročiu. Kai meldiesi asmeniškai viena, melskis "Dievo vaikų laisvėje", t.y. ir visa Tavo laikysena, ir rankos teperteikia Tavo širdies nusiteikimą Dievui.

Eglė:  Man atrodo, kad pasidaviau skrupulams. Beveik visur įžvelgiu nuodėmę, dažnai galvoju apie tai, ar padariau nuodėmę, ar ne, sunku nuspręsti, ar tai lengva, ar sunki nuodėmė. Manau, kad visos mano nuodėmės yra sunkios, tad dažniausiai komunijos einu tik po išpažinties. Kartais net pačias pagundas, ne visišką pritarimą įvardiju kaip nuodėmę. Vis abejoju, ar tai buvo nuodėmė, ar tik pagunda, kuriai dažniausiai priešinuosi. Iš baimės įvardiju kaip nuodėmę. Pažįstu savo ydas, savo dažniausias nuodėmes, žinau esu silpna. Patarkit, ką man daryti šiuo atveju? Kaip pagyti nuo jų?

Kun.Albertas Kasperavičius:  Linkiu ir labai kviečiu atsigręžti į Dievą. Mūsų tikėjimo žinia yra Dievo dovanota išlaisvinimo iš nuodėmių ir mūsų perkeitimo bei išaukštinimo žinia. Tikras nuodėmės atpažinimas ateina ne savyje užsisklendus naršant savo baimes, bet susitikime su Dievu. Jis yra gailestingasis Tėvas, kuris priima ir blogiausią savo vaiką su meile, ir baisiausiam nusikaltėliui Nukryžiuotasis trokšta viską dovanoti ir suteikti dangų. Ši akistata su mylinčiu Dievu ištirpdo baimes, gydo skrupulus, atstato sąžinėje pusiausvyrą. Dievas nori Jus išgydyti iš jūsų skrupulingumo, bet reikia vieno mažo dalyko: Jūs turite Jam tai leisti. Link to jau žengiate teisingus pirmus nedidelius žingsnelius: teisingai įvardijate savo sergančios sąžinės būvį, kad šiuo metu esate varginama skrupulingumo. (Kitas kraštutinumas būtų nejautrios sąžinės žmonės, kurie niekur savyje neįžvelgia nuodėmingumo.) Kad pasveiktumėte, reikia stengtis suformuoti sveiką sąžinę. Sveika sąžinė yra jautri sąžinė, ji yra per vidurį tarp skrupulingumo ir nejautrumo. Jautri sąžinė yra tada, kai žmogus turi gebėjimą atpažinti nuodėmę, skirti sunkią ir lengvą nuodėmes, savo netobulumus priimti ramiai ir leistis Dievo gydomas. Sąžinė turi būti ugdoma, ir mūsų Bažnyčioje jos ugdymui ir skrupulų gydymui labai padeda Atgailos-Susitaikymo sakramento šventimas. Kad jis Jums padėtų, primygtinai prašau susirasti gerą vardą tikinčiųjų tarpe pelniusį kunigą nuodėmklausį ir pilnai pasivesti jo vedimui, paklusti jo nurodymams, nesiblaškyti ir pasitikėti. Kaip rimtai pablogėjus sveikatai mes pasivedame gydytojui ir jo nustatytam gydymui kol išgyjame, taip šiuo metu dera elgtis ir Jums. Pasveiksite, nes jau pradėjote eiti ieškodama pagalbos. Nesustokite. Dievas grąžins Jūsų sąžinei ramybę.

Eugenijus:  Jei dėl žmonos neištikimybės išsiskirsime, ar galėsiu stotį į vienuolyną?

Kun. Simas Maksvytis:  Dėl žmonos neištikimybės ar dėl kitos priežasties išsiskyrus iš esmės yra galimybė stoti į vienuolyną. Bet įstosite ar ne, dar priklausys nuo to, kokie yra išlikę jūsų ankstesni įsipareigojimai. O svarbiausia įstojimas į vienuolyną priklausys nuo to, kiek subrendęs ir pasirengęs esate šitam vienuoliškam pašaukimui. Nes vienuolynas – tai nėra nei prieglauda, nei pabėgimas nuo žmonų neištikimybės, nei rami užuovėja nuo nuovargio, bet brandus apsisprendimas ir Viešpaties dovana konkrečiam žmogui.

Jurgita:  Jei pamečiau krikšto liūdijimą kur vėl galėčiau jį išsimti?

Vyskupijos kurija:  Savo krikšto liūdijimo duplikatą galite gauti bažnyčios, kurioje buvote pakrikštyta raštinėje.