Klausimai ir atsakymai

Audra:  Laba diena. Jau kuris laikas neduoda ramybės vienas klausimas. Vasarą planuojame tuoktis, tačiau aš esu tikinti, o būsimas vyras - ne (nekrikštytas ir netikintis). Ar mes galime tuoktis bažnyčioje? Ir ar ceremonija kažkuom išsiskirtų iš kitų (kai tuokiasi tikintieji)? Man santuoka bažnyčioje yra itin svarbi, ir vyras sutiktų perlipti per savo įsitikinimus, tačiau jam neramu, kaip į tokius dalykus žiūri Bažnyčia? Būčiau labai dėkinga už atsakymus...

Kun. Saulius Černiauskas:  Taip, Jūs galite tuoktis bažnyčioje. Kreipkitės laiku (mažiausiai 3 mėn. iki santuokos) į parapiją, kur ketinate tuoktis. Jums bus reikalinga dispensa (nes tuokiatės su nekrikštytu), kurią klebono prašymu teikia vyskupas. Santuokos apeigos niekuo neišsiskiria, tačiau jei numatytas Švč. Sakramento priėmimas, tuomet Jūsų sutuoktiniui jis nebus teikiamas. Jūsų sužadėtinis turi pripažinti santuokos esmines savybes: vienumą ir neišardomumą. Jūs pati turėsite patvirtinti, kad esate pasirengusi pašalinti pavojų prarasti tikėjimą ir nuoširdžiai padaryti viską, kas nuo Jūsų priklauso, kad visi vaikai būtų krikštijami ir auklėjami pagal Katalikų Bažnyčios mokymą (apie šį pažadą-įsipareigojimą turi žinoti Jūsų sužadėtinis).

Rima:  Laba diena. Norėjau paklausti ar mirimo metinių šv. Mišias reikia užsisakyti, kaip atskiras mišias ar galima prie bendrų sekmadienio mišių? Ir ar galiu užsakyti mišias telefonu, nes Mišias norėtume užsakyti Daujėnuose, tačiau patys ten negyvename. Ačiū už atsakymą. Geros dienos.

kun. Saulius Černiauskas:  Kreipkitės į Daujėnų parapiją aptarnaujantį administratorių, Pasvalio parapijos kleboną Albertą Kasperavičių, jo rekvizitus rasite mūsų vyskupijos tinklalapyje.

Gertrūda:  Esu girdėjusi,kad šv. Komunija gali būti dalinama įdedant ne į burną, bet į delną. Ar nenumatoma to daryti Lietuvoje. Patikėkit,tai būtų daug etiškiau ir higieniškiau.

kun. Saulius Černiauskas:  Daugelyje Vakarų kraštų šv. Komunija dalinama "į rankas". Ši praktika įsigalėjo Vakaruose po Vatikano II Susirinkimo, o oficialiai įsitvirtino po 1969 m. Dievo kulto ir sakramentų kongregacijos išleistos instrukcijos "Memoriale Domini", bei įv. kraštų vyskupų konferencijoms prašant leidimo leisti tikintiesiems šv. Komuniją dalinti į rankas. Iki V a., ankstyvosios Bažnyčios apeigose tikintiesiems Eucharistija buvo dalinama į rankas. Tačiau jau tuomet buvo įspėjama, raginama su pagarbia baime artintis prie šventosios Komunijos. Šv. Kirilas Jeruzalietis (IV a.) rašo, kad nuo savo dešinės rankos priimdamas Viešpatį, kairę laikyk jai [dešinei] kaip sostą, nes toji priims Karalių. Ir kiti autoriai kaip šv. Tertulijanas, šv. Kiprijonas Kartaginietis, šv. Jeronimas, šv. Augustinas ir kt. rašo apie didžiulę pagarbą šv. Eucharistijai. Praktikuojant begalinę pagarbą Kristui, esančiam eucharistinėje Duonoje ir Vyne bei bijant išbarstyti šv. Eucharistijos trupinėlius, šv. Komuniją imta dalinti duodant į burną. Visose Rytų Bažnyčiose (išskyrus Rytų Sirų Apaštališkąją Bažnyčią) ši praktika galioja iki šiandienos, kada eucharistinė Duona sudedama į Taurę su eucharistiniu Vynu ir kunigas pasemdamas šaukšteliu dalina tikintiesiems.
Yra žinoma visa eilė atvejų (tą gali paliudyti kunigai patarnavę užsienio parapijose), kada žmonės be jokios pagarbos priima Švč. Sakramentą ar bandančių dėtis į kišenę ir nešti namo sergančiam šuniukui (!) Be to, pats veiksmas, kada pats katalikas dedasi į burną šv. Komuniją prilygsta paprastam, kasdieniam maisto priėmimui, nesusijusiam su sakraliu veiksmu. Šitai glaudžiai susiję su patarnavimu, bet ne su apsitarnavimu šv. Mišių liturgijoje.
Lietuvoje gyva ir aktuali tradicija - šv. Komunijos priėmimas į burną. Dalijantysis paduoda šv. Ostiją priimančiajam padedant ant liežuvio ir prištais neprisiliečiant. Šito mokoma kunigų seminarijose bei rengiant ekstraordinarinius komunijos dalintojus.

Kristina:  Labas vakaras, norečiau užsisakyti šv. Mišias už gyvuosius, už savo šeimą ir už tuos kurie man linki blogio, ar įmanoma užsakyti sausio menesį, ir kur kreiptis? Ačiū iš anksto.

kun. Saulius Černiauskas:  Labai graži intencija, patariu kreiptis į savo parapijos kunigus. Susižinokite kuriuo laiku yra šv. Mišios ir, geriausia po jų, nueiti į zakristiją, ten galėsite paprašyti.

Mindaugas:  Laba diena. Ar galima sunkiam ligoniui jei išklausęs kursus priimti Sutvirtinimo sakramentą iš kunigo igalioto vyskupo rankų. Aš turiu omenyje žmogų su negalia.

kun. Saulius Černiauskas:  Sutvirtinimo sakramentą gali teikti vyskupas arba jo įgaliotas kunigas. Jei negalia yra sunki, Sutvirtinimo sakramentą galima teikti namuose ar ligoninėje.

Dalia:  Jei nori tuoktis pora, kurios vienas asmuo yra neėmęs šliubo arba miręs pirmas asmuo su kuriuo buvo sakramente, o kitas išsiskyręs. kaip tuomet išspręst santuokos sakramento dilemą?

Kun. Saulius Černiauskas:  Jei viena pusė yra "surišta" santuokos sakramento bei priesaikos saitais (galiojanti sakramentinė santuoka), negali sudaryti dar vienos bažnytinės santuokos, nors civiliškai ir nesusituokęs. Todėl jokios dilemos čia nėra.

vaclovas:  ką reiškia per Mišias bažnyčioje ant šoninio altoriaus deginamos nedidelės žvakutės?

Kun. Saulius Černiauskas:  Žvakių reikšmė Bažnyčioje yra labai plati. Pirmoji žvakė - Velykų taip vadinamasis Paschalas, uždegamas velyknaktį, simbolizuojantis Prisikėlusiojo šviesą pasauliui. Antroji - tai mūsų, pakrikštytųjų - Krikšto žvakė, kuri reiškia mums padovanotą tikėjimą Kristumi ir amžinuoju gyvenimu. Ji taip pat naudojama atnaujinant Krikšto pažadus, priimant Pirmąją Komuniją ir galėtų būti degama prie mirusiojo. Ant kapų deginamos žvakutės išreiškia tikėjimą prisikėlimu. Kai kuriose bažnyčiose Lietuvoje yra skirta vieta, kur patys žmonės gali uždegti žvakę. Jos uždegimas paprastai susijęs su žmogumi už kurį norima pasimelsti. Meldžiamasi ir už gyvuosius ir už mirusiuosius. Tai derėtų daryti ne šv. Mišių metu o arba prieš arba po jų. Taip pat paplitusi praktika, kad žmonės, dėl kokių nors priežasčių negalintys priimt šv. Komunijos - eina uždegti žvakutės, šitai tikriausiai susiję su Pirmosios Komunijos prisiminimu.

Tomas:  Laba diena, Koks bažnyčios požiūris į moterį ir vaiką?

Kun. Saulius Černiauskas:  Toks pat kaip ir į vyrą ir visus žmones.

inga:  Garbė Jėzui Kristui. Norėčiau paklausti. Ar krikštijami vaikai sekmadieniais ?

Kun. Saulius Černiauskas:  Bažnyčios teisė krikšto laiką apibrėžia šitaip: "Nors Krikštas gali būti celebruojamas bet kurią dieną, tačiau patariama, kad paprastai jis būtų celebruojamas sekmadienį arba, jei įmanoma, Velyknaktį." - kan. 856 KTK.

Eglė:  Sesuo prašė manęs pašventinto rožančiaus, kurį žada pasikabinti mašinoj. Aš girdėjau, kad negalima. Kaip man elgtis tokioje situacijoje? Panašu, jog ji nori, kad pakabintas rožančius ją saugotų.

Kun. Saulius Černiauskas:  Neretai susiduriama su šventintų ar laimintų daiktų piktnaudojimu paverčiant juos talismanais, amuletais ar maginiais dalykais saugančiais nuo nelaimių. Frazė - "kad pakabintas rožančius saugotų" talpina maginį šventino rožančiaus supratimą. Ar gi rožančius saugo? Be abejo mums reikalingi ženklai, kurie išreiškia mūsų tikėjimą gyvuoju Dievu ir jais yra kryžius, šventųjų, kurie sekė Kristų atvaizdai, medalikėliai, škaplieriai... Tačiau ne tie daiktai mus saugo, o pirmiausia pats Viešpats, mūsų angelai sargai. Gali automobilyje kabėti rožančius, bet jis yra ženklas, kad meldžiamasi rožinio malda, tikima Mergelės Marijos globa ir užtarimu.

1-10  11-20  21-30  31-40  41-50  51-60  61-70  71-80  81-90  91-100  101-110  111-120  121-130  131-140  141-150  151-160  161-170  171-180  181-190  191-200  201-210  211-220  221-230  231-240  241-250  251-260  261-270  271-271