Klausimai ir atsakymai

vaclovas:  ką reiškia per Mišias bažnyčioje ant šoninio altoriaus deginamos nedidelės žvakutės?

Kun. Saulius Černiauskas:  Žvakių reikšmė Bažnyčioje yra labai plati. Pirmoji žvakė - Velykų taip vadinamasis Paschalas, uždegamas velyknaktį, simbolizuojantis Prisikėlusiojo šviesą pasauliui. Antroji - tai mūsų, pakrikštytųjų - Krikšto žvakė, kuri reiškia mums padovanotą tikėjimą Kristumi ir amžinuoju gyvenimu. Ji taip pat naudojama atnaujinant Krikšto pažadus, priimant Pirmąją Komuniją ir galėtų būti degama prie mirusiojo. Ant kapų deginamos žvakutės išreiškia tikėjimą prisikėlimu. Kai kuriose bažnyčiose Lietuvoje yra skirta vieta, kur patys žmonės gali uždegti žvakę. Jos uždegimas paprastai susijęs su žmogumi už kurį norima pasimelsti. Meldžiamasi ir už gyvuosius ir už mirusiuosius. Tai derėtų daryti ne šv. Mišių metu o arba prieš arba po jų. Taip pat paplitusi praktika, kad žmonės, dėl kokių nors priežasčių negalintys priimt šv. Komunijos - eina uždegti žvakutės, šitai tikriausiai susiję su Pirmosios Komunijos prisiminimu.

Tomas:  Laba diena, Koks bažnyčios požiūris į moterį ir vaiką?

Kun. Saulius Černiauskas:  Toks pat kaip ir į vyrą ir visus žmones.

inga:  Garbė Jėzui Kristui. Norėčiau paklausti. Ar krikštijami vaikai sekmadieniais ?

Kun. Saulius Černiauskas:  Bažnyčios teisė krikšto laiką apibrėžia šitaip: "Nors Krikštas gali būti celebruojamas bet kurią dieną, tačiau patariama, kad paprastai jis būtų celebruojamas sekmadienį arba, jei įmanoma, Velyknaktį." - kan. 856 KTK.

Eglė:  Sesuo prašė manęs pašventinto rožančiaus, kurį žada pasikabinti mašinoj. Aš girdėjau, kad negalima. Kaip man elgtis tokioje situacijoje? Panašu, jog ji nori, kad pakabintas rožančius ją saugotų.

Kun. Saulius Černiauskas:  Neretai susiduriama su šventintų ar laimintų daiktų piktnaudojimu paverčiant juos talismanais, amuletais ar maginiais dalykais saugančiais nuo nelaimių. Frazė - "kad pakabintas rožančius saugotų" talpina maginį šventino rožančiaus supratimą. Ar gi rožančius saugo? Be abejo mums reikalingi ženklai, kurie išreiškia mūsų tikėjimą gyvuoju Dievu ir jais yra kryžius, šventųjų, kurie sekė Kristų atvaizdai, medalikėliai, škaplieriai... Tačiau ne tie daiktai mus saugo, o pirmiausia pats Viešpats, mūsų angelai sargai. Gali automobilyje kabėti rožančius, bet jis yra ženklas, kad meldžiamasi rožinio malda, tikima Mergelės Marijos globa ir užtarimu.

Gina:  Laba diena, gyvenu Olandijoje, mano būsimas vyras olanadas, planuojame šventę Lietuvoje, kokius dokumentus būtina turėti Santuokos sakramentui ir kokia kalba būtų priimama?

Kun. Saulius Černiauskas:  Kadangi pastoviai gyvenate Niederlanduose, kreipkitės į vietos katalikų parapiją Jums turėtų pagelbėti šiuo klausimu. Pasirengti krikščioniškos šeimos gyvenimui organizuojami kursai, susitikimai ir dažniausiai į Lietuvą atvykstama likus mažai laiko iki santuokos datos, nespėjama išklausyti. Ten taip pat pasakys kokių dokumentų reikia. Dėl vartojamos dokumentų ar Santuokos apeigų kalbos kreipkitės į kleboną parapijos, kurioje norite tuoktis. Primenu, kad tuokiantis su ne Lietuvos piliečiu, pirmiausia privalu santuoką įregistruoti Civilinėje metrikacijoje.

Laima:  Garbė Jėzui Kristui! Koks krikščionybės (katalikybės) pažiūris į negimusią (abortuotą)gyvybę, vaiką, protiškai, fiziškai neįgalų žmogų, taip pat eutanaziją? Ačiū už būsimą atsakymą, pagarbiai Laima

Kun. Saulius Černiauskas:  Katalikų Bažnyčia smerkia bet kokį dirbtinį neštumo nutraukimą (pgl. Katalikų Bažnyčios Katekizmas [KBK] 2271) kaip ir bet kokią tiesioginę ir tyčinę žmogžudystę (pgl. KBK 2268). KBK 2277 - "Tiesioginės eutanazijos tikslas, kad ir kokie būtų jos motyvai ir priemonės, yra nutraukti žmonių su negalia, ligonių arba mirštančiųjų gyvybę. Doriniu požiūriu tai nepriimtina".
Kiekvienas žmogus yra vertybė ir jokia negalia nedaro jo menkesnio ar mažiau vertingo už kitus. KBK 2276 - "Nusilpę arba ribotų galimybių žmonės reikalingi ypatingo dėmesio; privalu padėti ligoniams ir žmonėms su negalia, kad jie galėtų gyventi, kiek įmanoma, normaliau."

Karolina:  Sveiki, ar gailima bažnytinė santuoka tarp sentikio ir katalikės?

Kun. Saulius Černiauskas:  Taip.

Dalia:  Ar choristai neprivalo klupėdami giedoti giesmę "Pulkim ant kelių"? juk jie stovėdami sau prieštarauja.

kun. Saulius Černiauskas:  Klūpant giedoti yra sunkiau. O be to ne visi gali klūpėti. Daugelis netgi teisinasi, kad neina į bažnyčią, nes negali klūpėti, tačiau tai nėra pagrindinė priežastis.

Dalia:  Kaip reikia elgtis priėmus Komuniją? ar klupėti? ar sėdėti?ar visai neturi reikšmės laikysena?. Aš asmeniškai klupiu ir dėkoju susikaupusi Viešpačiui, nors sako, kad tai reikia sėdėti ir džiaugtis. Norėčiau Jūsų tikresnio paaiškinimo.

kun. Saulius Černiauskas:  Ačiū už klausimą. Įvairiose tradicijose elgiamasi skirtingai. Nėra aiškių nuorodų į priėmusiojo laikyseną. Liturgiškai žvelgiant klūpėjimas - tiek atgailos, tiek nusižeminimo laikysena. Ekstraordinarinė šv. Mišių forma numato šv. Komunijos priėmimą klūpant, todėl ir po to tai tarsi savaime suprantama. Tačiau dabartinės apeigos neįsako klūpėjimo priimant, todėl elgiamasi pagal tai, kaip daro visa bendruomenė.

Saule:  Laba diena ar reikia Sutvirtinimo sakramento bažnytinei santuokai?

Kun. Saulius Černiauskas:  Savo atsakymą apibrėšiu cituodamas Kanonų teisės kodekso 1065 kanoną: § 1. Katalikai, dar nepriėmę Sutvirtinimo sakramento, turi jį priimti prieš sudarydami santuoką, jei tai įmanoma padaryti be didelio nepatogumo. § 2. Sutuoktiniams primygtinai patariama priimti Atgailos ir Švenčiausiosios Eucharistijos sakramentus, kad vaisingai būtų priimtas Santuokos sakramentas.

1-10  11-20  21-30  31-40  41-50  51-60  61-70  71-80  81-90  91-100  101-110  111-120  121-130  131-140  141-150  151-160  161-170  171-180  181-190  191-200  201-210  211-220  221-230  231-240  241-250  251-260  261-265