Jėzau, Tu kitoks

JĖZAU, TU KITOKS
Tu atsistoji šalia svetimautojos,
kai visi jos šalinasi.

Tu svečiuojiesi pas muitininką,
kai visi juo šlykštisi.

Tu kvieti vaikus,
kai visi juos varo šalin.

Tu atleidi Petrui,
kai jis save pasmerkia.

Tu giri aukojančią našlę,
kai niekas jos nepastebi.

Tu pažadi piktadariui dangų,
kai visi jam linki pragaro.

Tu padarai Paulių savo sekėju,
kai visi bijosi jo persekiojimo.

Tu bėgi nuo garbės,
kai Tave visi nori paskelbti karaliumi.

Tu myli vargšus,
kai reikšmingi tik turtuoliai.

Tu gydai ligonius,
kai jie visų atstumti.

Tu tyli
skundžiamas, niekinamas, plakamas.

Tu miršti ant kryžiaus,
kai visi švenčia Velykas.

Tu prisiimi visų kaltes,
kai visi kaip nekaltieji rankas plaunasi.

Tu prisikeli iš mirties,
kai visi galvojo, kad pabaiga.