„Visi žmonės bus broliai”

Iš visų didžiųjų kompozitorių tik vieno Bethoveno muzika lengvai pritraukia pilnutėles koncertų sales. Visi iškiliausi jo kūriniai atspindi tikėjimą gamtos grožiu ir gerumu. Jaunystėje jis fanatiškai žavėjosi prancūzų revoliucija, Napoleonui paskyrė didelį muzikinį kūrinį — Trečiąją-Herojinę simfoniją. Bet, kai 1804 m. Vienoje jį pasiekė žinia, kad Napoleonas pasiskelbė imperatoriumi, Bethovenas pasijuto išduotas. Baisiai įtūžo ir visaip koneveikė naują valdovą, vadindamas jį tironu.

Paties Bethoveno tikslai, kuriuos jis užrašė bičiulio albume, buvo tokie: “Padėti, kur tik įmanoma, mylėti laisvę labiau už viską, niekada nemeluoti, neneigti tiesos, netgi esant imperatoriaus soste”. Jis visus žmones vadino broliais ir seserimis Dieve. Jiems paskyrė savo 9-sios simfonijos paskutiniąją dalį, kurios pagrindinė mintis: “Visi žmonės bus broliai. Kristus vietoj Napoleono viešpataus per amžius”. Šią mintį Bethovenas perdavė ateinančioms kartoms — mums, ko nebuvo padaręs joks kompozitorius nei iki jo, nei po jo.

Tad, Viešpatie, amžinosios Muzikos Kūrėjau, 
visame pasaulyje žmonės alksta ir trokšta Tavo meilės. 
Tu tą troškulį malšini, skleisdamas džiaugsmą, 
   muziko lūpomis, rankomis, šokiais, dainomis, 
kad savo kūriniais teiktų pasaulyje viltį: 
   laisvės, tiesos ir meilės. 
Tu genijo lūpomis ištarei: “Visi žmonės bus broliai”.